Konstitucijos 83 str. parašyta: „Asmuo išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos prezidento rinkimų kampanijos pradžios“.
Šiame Konstitucijos straipsnyje nekalbama vien tik apie narystės partijoje sustabdymą ar išstojimą iš partijos. Akivaizdu, kad straipsnio pagrindinė idėja yra prezidento nepriklausomumas, visos tautos atstovavimas ir vadovavimas valstybei neteikiant jokiai partijai ar organizacijai asmeninio prioriteto.
Prezidento institucija vykdo platesnės galios funkcijas nei kitos partiniu pagrindu renkamos institucijos, todėl prezidento institucijos išskirtinumas reikalauja tam tikros faktinės politinių ryšių valstybėje padėties išlaikymo. O tam atvejui buvo numatyta sąlyga, kad prezidentas negali dalyvauti jokioje partijoje ar politinėje organizacijoje.
Veiklos sustabdymas nereiškia vien tik juridinį aktą – formalų narystės sustabdymą. Konstitucijoje nustatyta „stabdžių ir atsvarų“ sistema prezidento institucijai numato ne išorinį formalaus santykių deklaravimo pobūdį, bet ir tam tikrą santykių su partijomis arba politinėmis organizacijomis turinį – faktinius santykius.
Konstitucijos 83 str. negali būti interpretuojamas vien tik pažodžiui, t.y. lyg asmuo turėtų sustabdyti savo veiklą tuo atveju, jei prieš tai buvo partijos arba politinės organizacijos nariu. Nedraudžiama prezidentui turėti kokių nors politinių pažiūrų, artimų vienai ar kitai partijai, tačiau šio Konstitucijos str. tikslas yra drausti prezidentui diskriminuoti kitas partijas ar politines organizacijas dėl savo santykių su vienokia ar kitokia partija, ar politine organizacija.
Apskritai Konstitucijos 83 str. paskirtis nėra prezidento nepriklausomumo formalus paskelbimas. Svarbūs yra tik faktiškai susiklostę santykiai tarp prezidento ir partijų bei politinių organizacijų. Faktiškai susiklostę santykiai gali būti netgi asmeniui niekada nebuvus kokioje nors partijoje ar politinėje organizacijoje. Tokie santykiai gali atsirasti dėl bendro darbo politinio pasitikėjimo pareigose, kur pradeda formuotis tam tikri pavaldumo ir priklausomumo santykiai.
Nors formaliai ir nėra dalyvaujama partinėje veikloje, bet atsiranda lojalumas asmenims ar partijai. Todėl Konstitucijos 83 str., kalbant apie sustabdymą veiklos partijoje, netgi neturima omeny tai, kad toks asmuo turėjo būti partijos ar politinės organizacijos oficialiu nariu, ir veikiau priešingai, ten kalbama apie tai, kad neturi būti tęsiami faktiškai susiklostę santykiai tarp prezidento ir partijų.
Šis straipsnis rašomas dėl paskutinių Seimo rinkimų ir po jų vykusio prezidentės įsikišimo į valdančiosios koalicijos formavimo reikalus, kas nėra draudžiama. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau minėtą, reikia pripažinti, kad tarp prezidentės D. Grybauskaitės ir konservatorių partijos buvo faktiškai susiklostę santykiai nuo anksčiau, kurių tęsinys buvo akivaizdus po Seimo rinkimų, stebint prezidentės D. Grybauskaitės kitų partijų diskriminavimą palaikant konservatorių partiją.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, neabejotina išvada, kad prezidentė D. Grybauskaitė pažeidė Konstitucijos 83 str. ir sulaužė priesaiką.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!