aA
Rugsėjo 26 dieną visa Europa šventė Europos kalbų dieną. Pirmą kartą prieš vienuolika metų paminėta šventė pasauliui kasmet primena, kaip svarbu ir pravartu mokėti daugiau kalbų bei gebėti susikalbėti su užsieniečiais. Viena iš oficialių Europos kalbų yra ir lietuvių. Tačiau ar mes tebešvęsime šią dieną po kelerių metų? Ar lietuvių kalba nepraras savitumo?
© A.Stackevič nuotr.

Dar istorijos pamokose į galvas kalta frazė, jog be kalbos nėra tautos, daugeliui tebėra išlikusi atmintyje. Geriausias pavyzdys – senovėje galinga kaimyne buvusi Prūsija, kurios tauta išnyko su paskutiniu prūsiškai kalbančiu žmogumi.

Liūdna, tačiau panašios prognozės lydi ir lietuvių kalbą – gali būti, jog po kurio laiko nebeprisiminsime, kaip skamba vienas ar kitas žodis. Problema yra vis labiau didėjantis svetimžodžių atėjimas į mūsų kalbą. Anglakalbėse šalyse vartojamas „sorry“ tarp jaunimo populiaresnis už lietuvišką „atsiprašau“, iš rusų kalbos atėję skoliniai „adejalas“, „bulka“, nors ir yra įtraukti į „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą“, visai nesiruošia išnykti iš kasdieninių pokalbių.

Emigrantai, iškeitę Lietuvą į kitas šalis, neretai tolyn nustumia gimtąją kalbą. Nuolat bendraujant su užsieniečiais, pamažu užsimiršta pagrindinės gramatikos taisyklės, sinonimai, o galiausiai atmintyje belieka kelios banalios frazės pokalbiui su giminaičiais palaikyti. Širdyje kirba viltis, jog tai tik hiperbolizuota versija to, ką iš tiesų su lietuvių kalba veikia tautiečiai. Galbūt išvykusiems žmonėms mintyse lietuviškas žodis tebėra brangesnis už naujai išmoktą svetimą abėcėlę?

Na, kad ir kaip bebūtų, emigrantų už kalbos nykimą kaltinti negalima. Vertėtų atsižvelgti į Lietuvoje gyvenančių žmonių. Lai garbaus amžiaus sulaukę žmonės kalba taip, kaip jie įpratę, tačiau jaunimas, neretai pavadinamas šalies ateitimi, turėtų susirūpinti savo kalba. Tai galima padaryti paprastai – skaityti daugiau originalių lietuviškų knygų, blogai situacijai išreikšti pasirinkti lietuvišką keiksmažodį, kaip antai „pakasyk sliekui pažastį“, atsižvelgti į klaidų sąrašą, kurį galima rasti ir internete bei stengtis mokytis iš savo klaidų.

Meilės kalbai negalima įpiršti, tačiau įmanoma išugdyti nuo mažų dienų skaitant lietuviškas pasakas ar žaidžiant lietuvių liaudies žaidimus – jų būta įvairiausių (tokių kaip „Jurgeli, meistreli“), taip pat ir linksmų mįslių, patarlių, iki skambių šūkių. Tereikia turėti noro išsaugoti savo kalbą, kuri yra viena seniausių ir iki šiol vartojamų kalbų pasaulyje, suteikianti Lietuvai autentiškumo ir savotiško žavesio.

Kalbininkai ne juokais susirūpinę dėl tarmiškos kalbos, kartais tebevartojamos Žemaitijoje ir Aukštaitijoje, išnykimo. Didėjant bendrinės kalbos įtakai, įmantrus tarmiškas žodis tampa vis menkesnės vertės. Neleiskime, kad taip nutiktų ir su bendrine kalba – saugokime, tausokime ją, kad angliškas ar kitos kalbos žodis nenusitvertų viso taip kruopščiai rinkto lietuviško žodyno ir lietuvių tauta neišmirtų it prūsai, pamiršę paskutinį lietuvišką žodį.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vaikino pasiūlymas pasibaigus pasimatymui tapo nepavykusio vakaro vinimi: merginos, būkite protingos (94)

Vaikinas mane užkalbino mano tuometinėje darbovietėje-drabužių parduotuvėje. Maniau pakalbėsim...

Darbdavių virkavimus vadina tuščiais plepalais: mokėkite algas, o ne pašalpas (148)

Paskutiniu metu darbdaviai skundžiasi, jog yra darbuotojų stygius, jų labai trūksta, kad reikia...

Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekantis vyras: užteko vieno lemtingo vakaro (24)

Apie ką galvoja žmogus, kuris atlieka bausmę? Ar jis permąsto gyvenimą, savo poelgių...

Top naujienos

Ypač griežta kardomoji priemonė Venckienei: su apykoje nuo namų negalės nutolti toliau nei 500 m Venckienė šypsojosi, bet buvo nekalbi; papildyta (217)

Antradienį Vilniaus apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą pratęsti...

Kauniečiai išrado visiškai naują vaistą iš žolės: tai bus priešnuodis dažniausiai lietuvių ligai (70)

Kvapnioji aniužė – Lietuvoje aptinkamas stipraus mėtų kvapo vaistinis prieskoninis augalas,...

Sunerimo dėl išaugusių būsto paskolų: siūlo kelias išeitis papildyta (62)

Dėl didėjančių būsto paskolų normų sunerimo ir Lietuvos bankas . Tvirtinama, kad didesnė...

Protestuoti susirinkę ugniagesiai prabilo apie savo algas: „į rankas“ negauna nė 500 eurų (64)

Į protestą prie Vyriausybės antradienį susirinkę apie pusšimtį savivaldybių ugniagesių...

Narkevičius susimokėjo už vakarienes Abu Dabyje ir Minske (44)

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius susimokėjo už maitinimo išlaidas Abu Dabyje ir...

Į politiką su Puteikiu sukanti Kručinskienė: viskas prasidėjo nuo areštinės papildyta (478)

Pirmadienį Lietuvos centro partija „Gerovės Lietuva “ pranešė, kad 2020 metų Seimo...

Plušate ant bėgtakio, kad atsikratytumėte kilogramų? Veltui – yra geresnis būdas sulieknėti (1)

Šiais laikais, kai turime visas galimybes stebėti tiesioginius duomenis apie savo treniruotę ir...

Gyvenimas dabar ir prieš 10 metų: Lietuva mušė rekordus, bet gyventojai sako įperkantys mažiau (193)

Pastarąjį dešimtmetį gyventojų finansinė situacija gerėjo, vis daugiau save gali priskirti...

Ko laukia Antanas Juknevičius 2020-ųjų Dakaro ralyje

Tas pats automobilis, tas pats šturmanas - pasikeitęs tik komandos pavadinimas ir, atrodo, daugiau...

Paklausęs, ar Trumpui rūpi Ukraina, sulaukė bjauraus atsakymo (304)

Restorane po atviru dangumi pietavęs Donaldo Trumpo pasiuntinys kalbėdamas su prezidentu mobiliuoju...