Lietuvoje apie 0,5 mln gyventojų yra 65-erių ir daugiau metų amžiaus. Šiandienos sparti urbanizacija sujaukė tradicinių vertybių sampratą bei socialiniusekonominius žmonių prioritetus. Sūnūs ir dukros, jų vaikai, savo rūpesčių sukūry vargiai randa laiko „pasenusiems“ šeimos nariams. Visuomenėje dominuoja jaunystės kultas, kalbama tik apie tai, ką veikia, kaip ir kuo gyvena jauni žmonės.
Apie senatvę žinome nedaug, todėl jos bijome ir dažnai netoleruojame. Senoliai, savo laiku rūpinęsi mūsų gerove, šiandien, sulaukę garbaus amžiaus, jaučiasi atstumti ir nereikalingi. Jų sukaupta patirtis nebėra vertinama daugelio organizacijų, bendruomenės nėra pasiruošusios integruoti ir visavertiškai rūpintis senais, silpnais, visuomenei „nenaudingais“. Jų savijautą apsunkina senatvės ligos, negalia, prasta finansinė padėtis bei sunkiai prieinamos sveikatos ar medicininės priežiūros paslaugos.
Ar senatvė yra tapatu vien didėjančiam metų skaičiui arba senėjimui? Gal vis dėlto senolių gyvenimo patirtis ir jų asmeninės istorijos, jų išgyvenimai ir sielvartas, jų praradimai, dvasingumas, svajonės, jų akistata su mirtimi bei ryšys su bendruomene yra ta tikroji gyvenimo išmintis bei prasmė, kurios skonį pamiršome per nepaliaujamą skubėjimą ir įvykių tempą?
Apie senėjimą rašantys užsienio autoriai Zalman Schachter-Shalomi ir Ronald S. Miller išskiria 5 svarbiausias senjorų roles visuomenėje, kurios, manoma, ir daro įtaką mūsų visų, kaip žmonijos, funkcionavimui bei gyvenimo kokybei. Visų pirma senjorai yra mūsų Mentoriai. Tai dažniausiai suvokiame labai siaurai. Galvojame, kad jie, turėdami daug laisvo laiko, moko jaunimą matematikos, parodo, kaip pagaminti inkilėlį, kaip kepti močiutės pyragą ar pan. Tačiau retai susimąstome, kad senjorų mentorystė neapsiriboja senelių ir anūkų žinių apsikeitimu. O kaip gi dirbantys senjorai, kurie globoja naujus jaunus darbuotojus po savo sparnu. Arba patyrę verslo senjorai, konsultuojantys pradedančiuosius startuolius, ar pavyzdžiui, karo veteranai, patariantys gynybos klausimais. Tik pagalvokime, kiek žinių ir patirties šie žmonės yra sukaupę įvairiose srityse, ir kad galime juos paskatinti, ypatingai tuos vienišus ir izoliuotus, pasidalinti šia savo patirtimi bent su vienu iš mūsų.
Senjorai taip pat yra puikūs Mediatoriai. Daugelis esame patyrę svarbų senelių vaidmenį, sprendžiant tėvų ir vaikų (paauglių) nesutarimus. Jų gilus gyvenimiškas supratimas bei platesnės perspektyvos matymas galėtų pasitarnauti net formalesnių institucinių konfliktų valdyme.
Senjorai yra Stebėtojai. Jie turi puikias galimybes domėtis įvairių institucijų vykdomais darbais, analizuoti, kur išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, kaip vykdomi rinkimų pažadai ir pan. Tuo pačiu jų patirtis yra labai naudinga, dalyvaujant įvairių ne pelno siekiančių organizacijų valdybose, asociacijose. Senjorai mielai susitelkia bendram, jų manymu svarbiam tikslui, aktyviai mobilizuojasi. Tai jiems padeda laiko turėjimas, ko stigo anksčiau. Jų sukaupta patirtis, valdant šeimos ir profesinius reikalus, suteikia jiems stiprios organizacinės galios. Tokio komandos nario ieško kiekviena organizacija, nes jie atsidavę ir patikimi pagalbininkai.
Galiausiai, senjorai yra mūsų Įkvėpėjai arba motyvatoriai. Jų nugyventas amžius ir įgyta išmintis atveria platesnes gyvenimo prasmės perspektyvas. Tai motyvuoja į gyvenimą pažvelgti prasmingiau, dalintis savo gerbūviu su kitais ir padėti kurti tokią valstybės politiką, kuri būtų nukreipta į visus bendruomenės narius. M.Čiuželio labdaros ir paramos fondas kelia tikslą savo darbais atsigręžti į šį sparčiai augantį, bet reikiamo dėmesio stokojantį gyventojų sluoksnį, stiprinti artimus ryšius tarp kartų, patvirtinti senolių svarbą ir reikalingumą visuomenėje, užtikrinti saugumo ir pagarbos jausmą senatvei, palengvinti ir įprasminti senatvę.
Mes tikime, kad Lietuva gali tapti draugiška šalimi senatvei, kur kiekvienas, sulaukęs garbaus amžiaus, gali dalyvauti bendruomenės gyvenime, kur jį gerbia, kur svarbūs ryšiai su artimaisias, draugais, kur lengva išlikti sveikam ir aktyviam. Tai gali būti vieta, kur net netekus savarankiškumo, užtikrinamas orumo ir noro gyventi jausmas. Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga, kviečiame visus su šypsena pasveikinti savo artimus senolius. Tegu tai būna mūsų kiekvieno sąmoningas noras suteikti jų akims spindesio.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!