aA
Kasmet, apie balandžio 23 d., visi, kas bent kiek domisi bundančia gamta, o ypatai – žemdirbiai ir žvejai švenčia ar bent pamini Jorės dieną, kurią krikščionys nukopijavo nuo gamtmeldžių ir pervadino Jurginėmis. Tai – archajinė tradicija, kai kiekviename kaime senis lipdavo ant aukščiausio kalno ir rėkdavo slėniams: pavasaris atėjo! Ir tučtuojau iškėlęs rankas į Dangų maldaudavo pasaulio sutvėrėjos Deivės Lados, kad išlaisvintų Žemę iš žiemos spąstų, duotų žalumą, rasą ir lietų. Prašė šilto oro, gero derliaus ir sveikatos gyvuliams.
© DELFI skaitytojo nuotr.

Galime atvirai didžiuotis, kad esame unikali tauta, išsaugojusi dvi pasaulines vertybes: vieną seniausių pasaulio kalbų ir archajinę religiją. Religijotyra įvardina penkias žmonijos religinio vystymosi pakopas ir mūsų senovės bočių tikėjimas – tik vos antroje pakopoje, kai nuo visuotinės baimės ir kraupios pagarbos bemaž kiekvienam gamtos reiškiniui, žmonės pradėjo Dievų įasmeninimą. Todėl nieko keisto, kad šiandienos Lietuvos gamtmeldžiai priskaičiuoja daugel šimtų Dievų ir Deivių!

Jorė, žinoma, – religinė šventė, o ne vien simbolinė pirmoji gyvulių ganiavos ir rūtų sėjos diena.

Kol rašiau istorinį romaną „Vytauto žemė“, prireikė gamtmeldžių maldų ir ritualų. Pirmoji Jorės šventė Kulionyse, šalia Molėtų observatorijos, lygiai, kaip nūnai akademiką R. Grigą sužavėjo, tiesiog pakylėjo ir tarsi žengiau į naują pasaulį. Atsitokėjęs suvokiau, kad tai – tik religinė forma, bet be turinio – šou. O man reikėjo ritualų, maldų tekstų, garso, žynių patoso ir bendro egregoro, visuotinės jei ne euforijos, tai bent bendraminčių klegesio. Prireikė daugybės valandų, storų knygų analizės, o ir sintezės tam, kad bent apytikriai suvoktum, kaip tikėjo gamtameldžiai.

Jau subrendo suvokimas, kad Lietuvos Romuva yra skilusi į dvi dalis. Viena – dainuojanti, giedanti, tarkim, „Kulgrinda“, o kitai rūpi būtent religiniai, gilaus tikėjimo aspektai. Vieni, „pasinaudodami etno senove“ raliuoja vestuvėse, krikštija kūdikius, organizuoja smulkius versliukus, o kiti atkakliai ieško senovės ir tiesos, tarkim, vaidila Valdas Rutkūnas.

Apsilankęs vyriausiojo žynio organizuotoje Jorės šventėje nusivylė
© DELFI skaitytojo nuotr.

Jorės šventė Kulionyse įdomi tuo, kad ją organizuoja ir veda ne kas kitas, o šiandieninės Lietuvos Romuvos faktinis vyriausiasis žynys Jonas Vaiškūnas, nes „de jure“ žynių žyne išrinkta Inija Trinkūnienė – ganėtinai pasyvi. Tuo būdu šventė Kulionyse, kasmet sulaukianti daugybės ieškančių dvasinio atgimimo žmonių, yra tarsi veidrodis: kaip tobulėja Romuva? Įdomu tai, kad tie gamtmeldžiai, kurie linksta prie „dainuojančios“ Romuvos, Kulionių „Jorę“ vertina, kaip nepakankamai „dainingą“, kaip perteklinį religinį kičą (nenoriu vardinti pavardžių).

Kiti, kurie nori „tikros religijos“, iš pastarosios Jorės šventės išsivežė prieštaringą įspūdį. Buvo ir akcentuotų religinių motyvų: teritorijos papuošimas žaluma, apeiginių kiaušinių (margučių) daužymas, bendra putra, kiaušinienė, Jorės vartai, skūpos giesmės ir patrepsenimai ratuku. Jiems kilo natūralus klausimas: kodėl religinėje šventėje tiek mažai pačios religijos? Visiškai nesuvokiama, kodėl tiek žynių žynė I. Trinkūnienė (Lietuvos Romuvos vedlė!) ir tas pats J. Vaiškūnas kreipiasi į Dangų, į Perkūną, kaip į aukščiausią dievybę nutylėdami, kad gamtmeldžių tikėjimo smaigalys – vienatinis Dievas? Apie tai kalbėjo ir akademikas R.Grigas, sakydamas, kad Perkūnas – ne Dievas, o tik Dievaitis. Ir eilinį kartą keista, kad po šventės, bendros užstalės debatuose ir vėl iškilo klausimai apie gamtmeldžių vietą visuomenėje, strateginius uždavinius ir pan. Tai rodo, kad Lietuvos Romuva vis dar trypia sankryžoje.

Apsilankęs vyriausiojo žynio organizuotoje Jorės šventėje nusivylė
© DELFI skaitytojo nuotr.

Akivaizdu: per mažai skaitymo, gilinimosi, analizės ir viso to pritaikymo praktikoje.

Nenumaldomai artėja 2017 metai, kai Senovės baltų tikėjimas Lietuvoje bus pripažintas oficialia religija. Ir per ilgas trypčiojimas gali nuvilti daugumą pasekėjų.

Tie, kurie buvo Kulionių Jorės šventėje, žinoma, pabuvojo ne kur kitur, o eilinėje šventėje. Na, tarsi Trakų Viduramžių šventės atgarsiuose. Buvo ir riterių „kautynės“, ir kažkokia estrados grupė scenoje, ir šventoji gamta plyšavo nuo visai ne religinių melodijų, ir vietoj senovinio lietuvių pasisveikinimo – lado, dažnas kartojo: „tebūnie darna“ arba „gyvo žalio“.

Labai trūko būtent religinio patoso (gi tarsi atlaidai!), maldų (nors vienos) ir giesmių Dievo garbei. Vietoj organizatorių, mano manymu, blogo skonio ir tokiai šventei visai netinkamo ansamblio, galėjo skambėti dvasią pakylėjantys būgnai (ne skysti būgneliai, o būtent ypač žemo garso mušamieji) ir, tarkim, daudytės. Ir tas pats – lado. Ir gal sulauksime mirksnio, kada gamtmeldžių religinių švenčių dalyviai bus ne vieni artistai, o kiti pasyvūs stebėtojai, o švęs visa liaudimi.

Dabar, kaip niekada Lietuvai trūksta dvasingumo ir susitelkimo. Šventės metu daug kas kalbėjo apie Lietuvos susvetimėjimą, emigraciją, pagarbos stoką ne tik gimdytojai Moteriai, bet ir eiliniam Lietuvos piliečiui. Gi nuo to, kaip Žmogus jaučiasi, kuo ir kaip tiki, priklauso ir Žmogaus savijauta, gyvenimo ūpas ir noras kurti bei stengtis ne tik dėl savęs, bet ir dėl visuomenės.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išvažiavo gyventi į užsienį ir pamatė Lietuvą kitomis akimis (60)

Jau porą metų gyvenu ne Lietuvoje, bet nuolat grįžtu, domiuosi, kas vyksta šalyje, domiuosi...

Meilė iš pirmo žvilgsnio: atsiliepk, gražuole, raudona suknele (107)

Idėja apie romantiškai susiklostančią meilę iš pirmo žvilgsnio bent kartą gyvenime, matyt, yra...

Šeimos pajamos – 2000 eurų: papasakojo, kaip išgyvena ir kam daugiausiai išleidžia (141)

Keli straipsniai pasirodė, kaip išgyvena iš 650 eurų , kaip sutaupo 400 eurų, uždirbdamas 466...

Pasidalijo išgyvenimo patirtimi: uždirbu 466 eurus, kas mėnesį sutaupau 400 (1117)

Turbūt daug kam perskaičius rašinio pavadinimą kilo klausimas „kas čia per nesąmonė?“,...

Meilės trikampis: nenoriu būti meiluže, bet jei paskambinsi, atsiliepsiu (39)

Esu trikampyje. Kaip jaučiuosi? Lyg kampe. Patarti, kaip meilės ir pasitikėjimo neįsprausti į...

Top naujienos

Orai: šaltis parodys savo nagus (5)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (62)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (415)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

(Ne)Grįžtu. Apie tradicijas mirusįjį šarvoti lovoje ir emigracijoje palaidotus lietuvius (26)

Kai kurie nė neketina grįžti iš emigracijos, kiti apie tai svajoja dešimtmetį, o dar kiti...

Kaltinimų dėl neva išsigalvoto neįgalumo sulaukusi Antonovienė pratrūko: tik retas žino, kokią kainą moku už sportą (177)

„Mafijos tėvu“ vadinamo Vido Antonovo žmona Rima neseniai ir vėl atsidūrė dėmesio centre....

Miestietis laimingas pabėgęs į ekologišką vienkiemį, kuriam valdininkai net nesuteikia adreso (20)

Jei kadaise kauniečiui Tomui Didžiuliui kas būtų pasakęs, kad jis, tikras miesto vaikas, augęs...

Puikų Messi smūgį atrėmęs vartininkas nesulaikė „su mėsomis“ taranavusio Suarezo epizodo įrašas

Ispanijos „ La Liga “ čempionate 20-ame ture sunkią pergalę pasiekė namuose rungtyniavusi...

Po vandentiekio avarijos Vilniuje pagaliau gera žinia vairuotojams

Ketvirtadienį, sausio 17 d., apie 16.23 val., Vilniuje , Žemaitės g., trūko vandentiekio...

Rimvydas Valatka. Antrasis Mesijo atėjimas – iš Rusnės betliejaus (1085)

Vieni statė postamentus Raiteliui ir Basanavičiui. Kiti už valdiškus pinigus statėsi estakadą...

Atleisk ir pamiršk: kaip išsilaisvinti iš pykčio, pagiežos ir skausmo (10)

Būti visada nuolankiam, priimti viską, kaip yra, ir laukti, kol likimas visas problemas išspręs...