Po tokių žodžių feministės pasišiaušia kaip jūrų ežiai, doros namų šeimininkės pakinkuoja galvomis, donžuanai paprašo „nevaryti“ ant moterų, nes jos nuostabios, o SSRS įkvėpto mąstymo vyrai trenkia kumščiu į stalą ir iškošia – tikra tiesa!
Kaip yra iš tiesų? Ar moterys tikrai pasuko pasaulį atitinkamu kampu ir jų feministinės pastangos pagaliau davė apčiuopiamų rezultatų? Juk moteris jau senokai siekia būt lygi vyrui – vairuot automobilį, uždirbti šeimai pinigų, nuspręsti, kokios rūšies tinku tinkuoti naujo namo sienas, arba kur geriau pasikeisti sutrūkusį automobilio radiatorių, nes jau kurį laiką kapsi aušinimo skystis.
Bet ar tas savarankiškumas nebuvo nulemtas pačių vyrų? Kai paprasčiausiai nebelieka nieko kito, kai šalia nėra vyro, kuris atliktų tuos visus „a la vyriškus“ darbus arba yra toks, kuris to nesugeba, gal pati geriausia išeitis – pasirūpint savimi pačiai? Visos veronikos ir marceliutės, suviliotos ir paliktos vyrų, ėjo skandintis, nes kaip vienišos mamos nebūtų priimtos į visuomenę, tai šiandien moterys ima ir pasirūpina ne tik savo, bet ir savo vaikų gyvenimais.
Reikia pripažint, jog palyginus mūsų tėčius su mūsų bendraamžiais vyrais, rastume nemažai skirtumų. Jeigu tėtis moka pataisyti mašiną pats, tai dabartinis vyrukas kantriai sėdės ant sofutės servise ir gers kavą, o apie mašinos taisymą žinos tik teoriškai. Bet jis kuo greičiausiai išvardys „Mojito“ sudedamąsias dalis arba paaiškins, kam reikalingas makiažo pagrindas.
Garbės žodis, aš vos nežagtelėjau, kai vienas draugas lyg tarp kitko užklausė, kokį savaiminio įdegio kremą rekomenduočiau – esą žiemą nesmagu būti pablyškusiam. Nors užmuškite, neįsivaizduoju vyro, besitepančio įdegio kremais ir besigėrinčio veidrodyje atsiveriančiu vaizdu, kai tas kremas susigeria į jo gležną odelę.
Tėčiai nedalyvaudavo gimdymuose, o šiandien dauguma vyrų aršiai diskutuoja su moteriška kompanija apie ovuliaciją, nėštumo sukeliamus nepatogumus, mėnesines ar depiliacijos ypatumus, o vėliau stovi ilgiausiose eilėse parduotuvėje, kad nupirktų savo gracijai tamponų.
Matyt, aš irgi senesnio sukirpimo žmogus, bet man visiškai nejauku, kai visi tie iš esmės paslėpti ir neviešinami dalykai išsakomi viešai ir dar vyro lūpomis. Suprantu, jog tai, kad vyrai dalyvauja gimdymuose, yra didelis palengvinimas moteriai, žinoma, jeigu ji to nori.
Bet iš esmės pats gimdymas fizine prasme tikrai nėra pats gražiausias vaizdas. Nors gimęs kūdikis atperka visą jo negražumą ir pakylėja į nežemišką būseną, bet net aš, kantriai išklausanti visų žmonių pamąstymus, netekau žado, kai vienas bičiulis, neseniai turėjęs tokį įvykį, kantriai dėstė, kas kur ir kaip jo žmonai plyšo, ką ir kaip darė gydytojai – na ne, šito tai jau gal nereikia.
Mūsų tėčiai neįsivaizdavo, kad įmanoma, jog vyras dalyvautų gimdyme. Jie su puokštėmis gėlių pasiimdavo savo žmoneles tiesiai iš ligoninės kartu su kietai suvyniotu kniurkiančiu vaikučiu. Gal buvo geriau? O gal ne?
Šią savaitę darbe užsiminiau, jog visą vakarą lyginau vyrui marškinius. Kolega paklausė, ar jis pats nemoka to daryti. Sutrikau – vyrai nelygina. Na, nuo vaikystės nė kartelio nesu mačiusi tėčio su lygintuvu, todėl ir savo sužadėtiniui neleidžiu prie jo artintis.
Aišku, būtų mirtinas atvejis – išsilygintų, bet kol aš esu šalia, tokius darbus darau aš. Nes jeigu jis paimtų lygintuvą, tai gal man reikėtų griebti įrankių lagaminėlį ir nert į santechnikos subtilybes? Ne...
Kitas darbų pasidalijimas – viskas tvarkoje, bet tokius darbus kaip indų plovimas, grindų siurbimas, dulkių valymas aš vadinu belyčiais – juos gali atlikti ir vyras, žinoma, kartu su moterimi arba kai jinai negali, nebijodamas, jog nuo to nukentės jo ego.
Man nepatinka moteriški vyrai. Juk poroje pakanka vienos moters, tiesa? O dabar į galvą atėjo nepadori mintis. Įdomu, vibratorių išrado moteris ar vyras? Kelios minutės google.lt ir spėkite? Moteris – tokia Kelsay Stinner, 1880-aisiais...
Ir nors jis buvo sukurtas grynai medicininiam naudojimui ir gydymui, vėliau jo paskirtis truputį pasikeitė. Tai gal tikrai moteriškės uzurpuoja pasaulį?
Manyčiau, jog šita tema – pakankamai slidi. Vieniems atrodo vienaip, kitiems – visai kitaip. Nežinau tiksliai, kas kaltas dėl tokių pokyčių: ar tai, kad moterys suaktyvėjo, ar tai, kad vyrai nusprendė geriau jau atsisakyti savo prigimties ir pareigų, užuot su jomis kariavę.
Ir vis viena, nepaisant visų moteriškėjimų, manau, jog kiekvienas vyras bent kartą gyvenime yra pagalvojęs – et ir vėl moteris. Ypač tada, kai moteris kažką padaro ne taip, suklysta ar dar kažką. Tarkime, pas mus darbe irgi esti nuomonė, jog moteris niekada taip sklandžiai nekuruos gamybinių projektų kaip kad vyras. Na, bet tai taip ir yra – vyrų protai kažkaip pritaikyti lengviau dirbti su techniniais dalykais. Vyrai ir vairuoja geriau. Ir kerpa. Ir gydo...
Ir nors tai subjektyvi mano nuomonė, bet aš niekada nesirieju su tais, kurie tvirtina priešingai, nes tokios diskusijos – visiškai bergždžias reikalas. Panašiai kaip senai tikinčiai močiutei bandyti įrodyti, kad nėra Dievulio.
Taigi nežinau, ar ta vyrų ir moterų niveliacija iš tiesų egzistuoja, ar čia paprasčiausiai prisitaikymo prie kintančių gyvenimo sąlygų bei aplinkybių rezultatas. Bet kuriuo atveju, kol visi ginčysis ir bandys kelti nesibaigiančius klausimus šia tema, aš pabūsiu moterimi. Ta, kuri virs sriubą, lygins drabužius ir dažysis lūpas.
Ir nors pati vairuoju, įsuku atsisukusį varžtą ar žinau, kaip pritvirtinti iš kompozito padarytą stendą prie sienos, visgi daugumą dalykų JIS išmano gerokai geriau. Ir kartais aš sužadėtinį specialiai išprovokuoju, kad pasakytų paskutinį griežtą žodį – nes jis vyras. Tokiais ir likite, nes vyriškumas labai seksualu. Ačiū.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
