Suprantu, kad prieš 11 metų pareigą atlikęs Seimas neturėjo daug laisvės manevruoti: pasaulinė krizė, lėmusi Lietuvos ekonomikos susitraukimą iki 15% nuo BVP ir tai, jog pajamos susitraukė net trečdaliu, nėra ta vieta, kur būtų galima barstytis „milijardu – milijonui“. Tačiau 7 metus + 1 metų rezervas iki rinkimų, tikrai buvo ir yra tas metas, kada ekonomika stiebiasi, tačiau svarbių reformų nebuvo ir nėra imamasi.
Ko gero, didžiausią nusivylimą, kartu ir juoką kelia įvairių save „kairiosiomis“ partijomis laikančių lyderių pasisakymai, esą, jeigu juos išrinksią – Lietuvoje, pavyzdžiui, bus pagaliau įvesti progresiniai mokesčiai. Šią temą ir norėčiau paliesti.
Apie progresinius mokesčius Lietuvoje kalbama jau beveik 30 metų, o paskutinės dvi Vyriausybės tik tą ir teigė iki rinkimų – tiek Butkevičius, tiek Karbauskio ir Skvernelio duetas tikino, jog Lietuva pagaliau pribrendo progresiniams mokesčiams. Išrinkus socialdemokratus į valdžią, ekspremjero, (ir ačiū Dievui, kad šitas kuriozas buvo patrauktas iš pagrindinio eterio – prisistatyti kaip „am em satan“ Europos parlamente nėra tai, ko paprastas lietuvis greičiausiai tikėjosi, nors ką gali žinoti, juk mes ir sostinę reklamavome kaip Europos G taško landynę), kalbinė plokštelė greitai pasikeitė. Ponas pradėjo teigti, kad progresiniai mokesčiai, pasirodo, Lietuvoje jau yra ir reformų GPM sistemoje jau nereikia. Nereikia ar nenori? Skirtumas nedidelis, bet yra.
Analogiška situacija dabar vyksta su žaliosios valstietijos vyriausybe. Be abejo, šiokie tokie GPM mokesčio pastumdymai įvyko ir bent teoriškai (teoriškai, nes kartelė, nuo kurios mokamas šis tarifas, paliečia vos kelias dešimtis žmonių) turtingieji moka net 27 proc. GPM tarifą, bet vėlgi, yra vienas BET. Su reforma „milijardas – milijonui“, dabartinė valdžia padarė didžiulį komunikacijos įdirbį. Tokį didžiulį, kad tauta net nepajuto, jog GPM kilo visiems, ne tik dideles pajamas gaunantiems, bet ir minimalias. Ir kilo ne simboliškai, bet nuo 15% iki 20%. Kodėl nebuvo nepasitenkinimo? Na bent jau tokio, koks vyko po „naktinių reformų“, kai PVM buvo pakeltas nuo 18% iki 21% „laikinai“, bet artėjant antros kairiosios partijos kadencijos pabaigai, niekas net nekalba apie PVM sumažinimą – pinigai geri vaikšto.
Tačiau atsakant į sau iškeltą klausimą, sakau, elementaru, mielas Vatsonai, – į saldainį įvyniotas mėšlo tvaikas vis tiek yra mėšlo tvaikas, tačiau priėmus dovaną, supranti, kad kaltės tokioje situacijoje yra ir paties. Kalbu apie sujungtas darbdavio ir darbuotojo įmokas. Taip, taip, gražiai įpakuota. Ar 15 proc., ar 20 proc. dabartinis GPM tarifas, visuomenę ši reforma vis tiek siutins, nes atlyginimo lapelyje sujungs abejų pusių įmokas, pasirodo, kad darbuotojas sumokės net 35-40 proc. mokesčių nuo savo atlyginimo. Ir kas pasakys, jog ne progresija?
Todėl nusprendžiau paskaičiuoti ir pažiūrėti, ką progresiniai mokesčiai reikštų kiekvienam iš mūsų, jeigu vietoje valstietiškos progresijos, būtų taikoma Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių taikoma vakarietiška (vienintelė) progresija. Bet prieš tai, keli pastebėjimai:
Uno: skaičiavimai atlikti neįtraukiant įmokų „Sodrai“, pensijų kaupimo fondui ir kita. Vienintelis tikslas buvo atskleisti „socialiai orientuoto“ GPM kipišą Lietuvoje.
Dos: šiais skaičiavimais yra įrodoma, jog ir NPD nėra socialiai orientuotas, nes jis taikomas visiems dirbantiesiems, o ne tik tiems, kurie verčiasi sunkiau.
Pradedame.
A scenarijus (dabartinė situacija, taikomas 300 EUR NPD):
1. (minimalios pajamos/žemų pajamų klasė) Atlyginimas „ant popieriaus“ 500 EUR. Kadangi taikomas NPD (= 300 EUR), GPM skaičiuojamas tik nuo likusios sumos, 200 EUR. 20 proc. GPM tarifas x 200 EUR = 40 EUR. Tiek yra sumokama GPM mokesčio nuo 500 EUR. Pajamų lygis: 300 EUR (NPD) + 160 EUR (likutinė dalis nuo 200 EUR atskaičius GPM) = 460 EUR. Išvedus proporciją, toks žmogus sumoka 8 proc. tarifą.
2. (vidutinės pajamos/vidurinioji klasė) Atlyginimas „ant popieriaus“ 1500 EUR. Kadangi taikomas NPD (= 300 EUR), GPM skaičiuojamas tik nuo likusios sumos, 1200 EUR. 20 proc. GPM tarifas x 1200 EUR = 240 EUR. Tiek yra sumokama GPM mokesčio nuo 1200 EUR. Pajamų lygis: 300 EUR (NPD) + 960 EUR (likutinė dalis nuo 1200 EUR atskaičius GPM) = 1260 EUR. Išvedus proporciją, toks žmogus sumoka 16 proc. tarifą.
3. (didelės pajamos/turtingųjų klasė) Atlyginimas „ant popieriaus“ 5000 EUR. Kadangi taikomas NPD (= 300 EUR), GPM skaičiuojamas tik nuo likusios sumos, 4700 EUR. 20 proc. GPM tarifas x 4700 EUR = 940 EUR. Tiek yra sumokama GPM mokesčio nuo 4700 EUR. Pajamų lygis: 300 EUR (NPD) + 3760 EUR (likutinė dalis nuo 4700 EUR atskaičius GPM) = 4060 EUR. Išvedus proporciją, toks žmogus sumoka (tik!) 18.8 proc. tarifą.
Prieš pereinant prie B scenarijaus, noriu pabrėžti, kad 3 lygių progresijai neužtenka, tai tėra preliminarūs skaičiavimai. Pavyzdžiui, žmogus, gaunantis 500 EUR, GPM turėtų mokėti pagal vieną tarifą, o žmogus gaunantis 501 EUR, GPM turėtų mokėti jau pagal kitą tarifą. T. y. nėra taip, kad yra lubos – iki 500 EUR taikomas AA proc. tarifas, nuo 501 EUR iki 1200 EUR BB proc. tarifas, ir nuo 1201 EUR yra taikomas CC proc. tarifas.
Tarifas tiesiogiai koreliuoja su gaunamu atlyginimu, vadinasi, žmogus, gavęs atlyginimą vienu ar dviem eurais daugiau, nėra skandinamas skolose su dvigubai pakeltais įkainiais (dažnas atvejis Lietuvoje – pavyzdžiui, bent vienu euru pakyla šeimos bendros pajamos ir ta šeima netenka visos socialinės paramos, nesvarbu, kad atėmus visą socialinę paramą, ta šeima nueina į dar didesnį skurdą ir tas euras ar du prie atlyginimo tampa menka paguoda). Ir dar, tiesiog noriu pabrėžti, kad pasirinkti procentai nėra konkrečios šalies pavyzdys, tai veikiau orientyras: įprastai Skandinavijoje ir Vakarų Europoje minimalias pajamas gaunantys sumoka 5-7 proc. GPM, vidutines pajamas gaunantys 22-25 proc. GPM, ir dideles pajamas gaunantys – apie 42-45 proc. GPM.
Tęsiame.
B scenarijus (vakarietiškos progresijos pavyzdys, netaikomas NPD, taikoma tiesioginė progresija pajamoms):
1. (minimalios pajamos/žemų pajamų klasė – 5 proc.) Atlyginimas „ant popieriaus“ 500 EUR. Taigi, 500 EUR (atlyginimas) x 5 proc. (GPM tarifas) = 25 EUR. Tiek yra sumokama GPM mokesčio nuo 500 EUR. Pajamų lygis: 500 EUR (atlyginimas) – 25 EUR (GPM mokestis) = 475 EUR. Akivaizdu, jog išvedus proporciją, toks žmogus ir sumoka 5 proc. tarifą.
2. (vidutinės pajamos/vidurinioji klasė – 20 proc.) Atlyginimas „ant popieriaus“ 1500 EUR. Taigi, 1500 EUR (atlyginimas) x 20 proc. (GPM tarifas) = 300 EUR. Tiek yra sumokama GPM mokesčio nuo 1500 EUR. Pajamų lygis: 1500 EUR (atlyginimas) – 300 EUR (GPM mokestis) = 1200 EUR. Akivaizdu, jog išvedus proporciją, toks žmogus ir sumoka 20 proc. tarifą.
3. (didelės pajamos/turtingųjų klasė – 40 proc.) Atlyginimas „ant popieriaus“ 5000 EUR. Taigi, 5000 EUR (atlyginimas) x 40 proc. (GPM tarifas) = 2000 EUR. Tiek yra sumokama GPM mokesčio nuo 5000 EUR. Pajamų lygis: 5000 EUR (atlyginimas) – 2000 EUR (GPM mokestis) = 3000 EUR. Akivaizdu, jog išvedus proporciją, toks žmogus ir sumoka 40 proc. GPM.
Tad, mieli politikai, ir, mieli skaitytojai, sveiki susipažinę su progresine mokesčių sistema. Ji nėra tobula, ji nėra lengvai įkandama (bent jau mūsų politikams), ji nėra sąžininga visų atžvilgiu, tačiau tokia ji yra. Jeigu ir toliau bus kalbama apie progresinius mokesčius, siūlau pasižiūrėti į šiuos preliminarius paskaičiavimus ir įvertinti, kas laimi ir kas pralaimi.
Akivaizdu, kad progresiniais mokesčiais nėra suinteresuotos grupės žmonių, gaunančių labai didelius atlyginimus (dažnu atveju, oligopolinių kompanijų vadukai). Tačiau noriu priminti, kad šantažuodami valstybę ir jos piliečius esą išsikelsią svetur (tik į Rytus, bet ne į Vakarus, kur ta pati progresija taikoma jau dešimtmečiais), jūs nieko neišgąsdinsite. Politikus – taip, tačiau ne visuomenę. Ateis laikas kada ir Lietuva nubus ir nuspręs, kokia valstybė ji yra.
Ar ji – „kiekvienas už save/po manęs nors ir tvanas“, ar ji – „veikiame kaip vienas kumštis ir suprantu, kad turėdamas didesnius išteklius, aš jaučiu pareigą prisidėti didesne dalimi prie visos visuomenės gerbūvio“.
Ačiū už dėmesį.