Praėjusią savaitę, nuvedžiau dukrą į darželį, o mane pasitiko smarkiai kosinti ir sloguojanti auklėtoja (Daiva). Aš jos paklausiau, ar ji tikrai gerai jaučiasi, o ji davė suprasti, kad viskas tvarkoje. Kadangi kito pasirinkimo neturėjau, dukrą palikau su sergančia auklėtoja. Tą pačią dieną, vakare, kai atėjau pasiimti vaiko iš darželio, buvo jau kita auklėtoja (Ana) (jos dirba rotuodamos, kartais po pilną, kartais po visą dieną), aš jos paklausiau apie Daivos savijautą, o ji atsakė, kad viskas gerai.
Maža to, ji buvo likusi tik su dviem vaikais, kuriuos kaip tik rengė vesti į prailgintą grupę. Mano dukra buvo tiek sukaitusi, kad marškinėlius galima buvo išgręžti. Vaiko spintelėje visada palieku kalną rūbelių pačioms įvairiausioms progoms: jei pasidarys karšta, jei pasidarys šalta, jei atsitiks „nelaimė“ kelnėse ir pan... Aš jos ir klausiu, kodėl ji neperrengta, Ana tik išmekeno kelis nerišlius žodžius, nieko negalėdama atsakyti. Dar paaiškino, kad pamanė, jog vaikas turi temperatūros, ėjo matuoti prieš tai, bet pasirodo – neturi. Stebuklas! O kad vaikui tiesiog karšta, į galvą neatėjo...
Be to, kol rengiau dukrą, ji samprotavo apie vaikų aprengimą, cituoju: „nu ir kam tėvai apriša vaikus tom skarom, jau geriau be jų“. Pilnai sutinku, jei už lango – bent +20, bet kaip žinia, mūsų birželis buvo šaltas ir vėjuotas, o tą dieną vėjas medžius beveik iki žemės lenkė. Žinoma, kam tos skarelės, be jų geriau – kuo daugiau vaikų susirgs, tuo mažiau darbo. O alga vis tiek ta pati.
Perrengiau savo vaiką, o kas beliko, palaukiau, kol atvės ir ėjau tiesiai pas direktorę, nes tiek įvykių per vieną dieną buvo per daug. Nei tą dieną, nei kitą dieną direktorės nebuvo kabinete, telefono niekas nekėlė, o mobilus apskritai išjungtas. Skambinau ir šiandien – ir šiandien tas pats... Norėjau išgirsti jos nuomonę, apie jos personalo veiksmus ir kaip tai paaiškinama, bet, deja, nepavyko. Nežinau, ar ji atostogauja, ar kas ten pas juos vyksta ir kiek ilgai trunka direktorės atostogos... šią savaitę darželyje nebuvau, nes dukra šiuo metu serga ausų uždegimu ir siaubingai kosti. Manau, kažkieno tikslas pasiektas – mažiau vaikų grupėje – mažiau darbo, o alga ta pati..
Dukra į tą darželį eina nuo rugsėjo. Neturėjau jokių nusiskundimų ir buvau labai patenkinta, kad šiame darželyje ne taip kaip kituose, nėra įvairių nesąmonių. Bet atėjo vasara ir prasidėjo...
Nesuprantu, ar tai sąmoningas elgesys, su tikslu susimažinti sau krūvį, nes vasarą grupės yra sujungiamos, bet man atrodo mažų mažiausiai neatsakinga auklėtojai sergant ateiti į darbą. Juk dirba ne pardavėja, ne sandėlininke, ne su daržovėm ar kompiuteriu – dirba su imuniteto neturinčiais vaikais!
Ir tas nenoras perrengti, pasižiūrėti, ko tas vaikas toks sukaitęs ir raudonas... Negi aš kiekvieną dieną turiu eiti ir kiekvienos asmeniškai prašyti, ar gali mano vaiką pažiūrėti, ar jai nešalta, ar jai ne karšta... Ką apskritai tada apima vaiko dienos priežiūros sąvoka?
Šiame laiške sąmoningai praleidau temą apie šūkavimą ant 2 metukų vaikų „Kol nebaigsi valgyti, nuo stalo nesikelk“... bet galiu ir apie tai papasakoti, jei bus kam įdomu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!