Kai Lietuvos žmonės ėmė laisvai migruot, dalis giminių susidėjo lagaminus ir patraukė laimės ieškoti užsienin... Dalis giminaičių išvyko ir į Islandiją... Apie šią šalį daug gražių atsiliepimų girdėjau ir vieną dieną su vyru nusprendėm atostogoms skristi į tas šalis, kuriose gyvena savi tautiečiai...

Buvo balandžio mėnuo... Dar skrendant lėktuvu virš šios šalies - tiek daug ledo dar niekada nebuvau mačiusi. Mano galva ir akys negalėjo suprasti, ar matau tai, ką matau. Gamta mane labai sužavėjo. Jaučiausi tarsi kosmose, tarsi negyvenamoje visatos dalyje. Krioklių dydis ir grožis man buvo nesuvokiamas, nuo gryno oro ir kalnų aukščio svaigo galva. Jaučiausi tokia svarbi, bet tuo pačiu - ir tokia maža. Negalėjau atsistebėti kaimeliais, kai gyventojai vos keli, bet ten ir medicinos kabinetas, senelių namai ir kitos svarbios įstaigos toje vietovėje gyvenantiems žmonėms...

Stebėjausi, kad sustojus atokiausioje degalinėje pardavėjas kalba angliškai ir aš kaip turistė nejaučiau jokio diskomforto ar kalbos barjero... Stebino spalvų įvairovė. Pavasarinė šviesiai žalia samanų spalva derėjo su spalvotomis oranžinėmis uolienomis ir tas sieros kvapas rodėsi netgi malonus...O geizeriai... Negalėjau palikti šios vietovės nepamačius, kaip dar ir dar kyla vandens kupolas ir po to šauna lyg fontanas ir vanduo vėl kažkur nugarma. Deja, nepamačiau aisbergų, nes nepakankamai dar buvo sušilęs oras. Tikiuosi tikrai kada tai dar pamatyti.

Ir tas permainingas oras, lietus, vėjas - kartais taip lietuviškai jaučiausi. Ir tie liauni berželiai, tokie savi ir artimi rodėsi. O Žydroji lagūna - rašau ir suprantu, kad labai vėl noriu aplankyti šią šalį... O žuvis – lašiša, visada, kai giminės važiuoja į Lietuvą, prašau šios žuvies parvežti...

Iš tiesų, linkiu Islandijai, jos žmonėms ir toliau didžiuotis ir saugoti, tai ką turi brangiausio – tai savo unikalią gamtą. Linkiu Islandijos žmonėms ir toliau taip rūpintis savais gyventojais, taip pat atvykusiai padirbėti, gyventi ar tiesiog pakeliauti... Tai dar kartą sakau – ačiū tau, Islandija, ir iki. Labai tikiu , kad šią šalį aplankysiu dar kartą!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.