Aš – dirbu tame rate, viduje sistemos, kuri turi saugoti mūsų sveikatą ir gelbėti. Tačiau matau tiek begalę spragų, kad tiesiog gaila kruopščiai visas sveikatos rekomendacijas vykdžiusių žmonių, kurie patyrė begalę nepatogumų, bet deja, gali būti užkrėsti tų arba ten, kur vyksta pagalbos, nebūtinai dėl šių dienų „maro“.

Pirmiausia burbu dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), ar kuriam velniui tai priklauso, darbo. Taip, visos žiniasklaidos priemonės jau daugiau kaip savaitė, gal net dvi, pypauja griežtas rekomendacijas viruso plitimo prevencijai.

Iš pradžių tai dar kėlė vilčių išvengti kitas šalis jau palietusių katastrofiškų padarinių. Tačiau bendras SAM požiūris tapo aiškus vos pasirodžius pirmiesiems atvejams: perskaičiau beveik džiaugsmingą pranešimą, kaip Klaipėdoje sėkmingai nustatytas ir izoliuotas dar vienas COVID-19 atvejis. Tai įvyko lygiai prieš savaitę, kai skaičiai buvo vienženkliai.

Taip. Nustatytas ir izoliuotas. Tačiau kad važiavo iš Vilniaus į Klaipėdą viešuoju tarpmiestinių transportu – niekam nerūpėjo. Nebuvo praneštas nei autobuso numeris, nei išvykimo-atvykimo laikai, kad dar kokie 30, o galbūt ir visi 50 kartu keliavusių žmonių galėtų imtis prevencijos priemonių.

Tačiau buvo paskelbta lytis ir amžius, kas tikrai „itin svarbu“… Kita vertus, ar pagalvojo, kaip turėjo jaustis visi tą rytą važiavę šia kryptimi žmonės nežinomybėje? Ne paslaptis, kad kai kuriems viruso tema kelia tikrą paniką. Ką galvojo vyriausybė tuo metu? Vis dar galvojo, kad prevencija suveiks… liūdna. Tai buvo pirmieji ženklai, kad frontas neatlaikys.

Per dieną 30-50 pacientų

Kitas žingsnis – gerb. ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio stojimas prieš kameras, geros dikcijos tonu itin griežtai paskelbiant rekomendacijas, tarp kurių viešasis transportas paskelbtas kaip padidintos rizikos zona, rekomenduota juo nesinaudoti.

Taigi, grįžkime prie manęs. Gydau žmones. Pasitinku juos pirmojoje medicinos pagalbos grandyje, vienoje didžiausių Lietuvos ligoninių. Per savo darbo dieną vidutiniškai apžiūriu apie 30 pacientų, bet gali būti ir 50. Per savaitę tokių dienų būna kokios 3.

Pacientai patenka visokie – ir karščiuoja, ir sloguoja, ir begalė kitų simptomų. O man vienintelis patekimas į darbovietę – viešasis transportas. 1 valanda kelionės su persėdimais per visą miestą.

Visados taip važiavau, važiuoju taip ir dabar. O dabar suveskime galus – jau ir taip padidintos rizikos asmuo tarpininkauju tarp padidintos rizikos zonų. Ar įsivaizduojate, kiek žmonių sirgs, jei užsikrėsiu aš?

Jau nekalbu apie tuos imlius pacientus, kurie pas mane kreipėsi dėl visai kitų ligų. Kreipiausi į sveikatos priežiūros centro vadovus transporto organizavimo klausimu – atsakymas neigiamas. Ai, taip, dar girdėjau, kaip vedėjas pacitavo mano prašymą kolegoms ir visi sėkmingai pakikeno. Atsakingas požiūris.

Net prekybos centre geriau

Kliūva gerbiamo Verygos pasakymas „visko turime, visko užtenka“, kurio rezultatas – taupymas. Jokiomis papildomomis apsaugomis įprastinių apžiūrų metu nesinaudojome tuomet, nesinaudojome ir dabar, iki visai ką tik įvykusio susitikimo su vidaus infekcijų kontrolės skyriaus atstove.

Teoriškai sakoma, kad viskas veikia puikiai, tad visi „karūnuotieji“ yra sėkmingai identifikuojami ir izoliuojami. Tačiau iš patirties žinau – taip nebūna. Ten, kur yra žmogiškasis faktorius, bus ir klaidų.

Kyla klausimas – o kas, jei galimai infekuotasis visgi patenka į bendrąjį apžiūrų kabinetą? Pagal protokolą, vos įtarus COVID-19 infekciją, personalas užsideda kaukes, palieka kabinetą ir etc.

Atsiprašau, bet net prekybos centro kasininkės jau aptarnauja pirkėjus su kaukėmis ir pirštinėmis. Klausimas, kokia turi būti mūsų prevencija?

Atsakymas buvo paprastas – tik prieš ateinant infekuotajam, užsidėti kaukę. Bet juk mes nežinome, kad galimai infekuotas, tai paaiškėja pokalbio metu, priešingu atveju, toks pacientas jau būtų izoliatoriuje.

Išeina – prieš ateinant bet kokiam pacientui, visgi turime užsidėti kaukę. Tačiau to neakcentuojama. Nė vienas iš ten buvusiųjų tądien tokios nenaudojo ir apskritai nenaudojo, o savo kabinete radau paslėptas spintelėje kelias (4-5) kaukytes.

Ėmiau ir užsirišau. Iki tol formalios rekomendacijos šiuo klausimu neturėjome jokios ir akivaizdžiai vengiama tuo aspektu kalbėti, mat finansai visur yra opi problema. Visos rekomendacijos – naudoti, tik ištikus reikalui ir realiai, jau po laiko. Tai vadinama taupymu. Taupymu sąskaita sveikatos tų, kurių netrukus visiems reikės labiausiai.

Taip pat gauti specialieji apsaugos kostiumai yra tik dviejų dydžių – S ir L. Apsirengė daktaras tokį kombinezoną prieš einant į izoliatorių ir iširo siūlės. Klijavo slaugytojos lipnia juosta.

Vadovybė pripažįsta, kad toks atvejis buvo, bet komentuoja, kad dydžius sumaišė.

Apžiūrima tais pačiais rūbais

Ir galiausiai – anksčiau ar vėliau turėjusi įvykti kulminacija. Dar savaitės viduryje tiesiai į kabinetą pateko žmogus, pervažiavęs Italiją ir Lietuvon atvykęs per Norvegiją. Čia pasijuto blogai, pateko į sveikatos priežiūros įstaigą.

Bjauriausia, kad prasprūdo po pagrindinius vartus – GMP nesumojo perduoti paciento kaip padidintos rizikos, nekreipė dėmesio, kad tai yra ne Lietuvos pilietis, keliaujantis per rizikos zonas, juo labiau nenugabeno tiesiai pagal specifikaciją, nors visuotinis karantinas jau buvo paskelbtas.

Tada įvyko žmogiškoji klaida – prasprūdo ir per rūšiavimo vartus. Taigi, varginant bendriesiems simptomams bei minėtoms aplinkybėms, pacientas laukė su visais bendroje eilėje laukiamajame (nepamenu, kiek laiko), tada buvo atvestas į bendrąjį apžiūrų kabinetą, kur renkant duomenis ir paaiškėjo minėtoji situacija – pradėta įtarti COVID-19.

Toliau elgtasi pagal protokolą, pacientas sėkmingai izoliuotas, perduotas infektologams. Apžiūrų kabinetas valomas generaliai, nukreipiama tolimesniam darbui į gretimą laisvą. Pacientai pas mane toliau vežami, apžiūriu juos tais pačiais rūbais.

Dėl to taip pat teiravausi tos pačios infekcijų kontrolės moterėlės – taip, pasirodo, tais pačiais rūbais dirbti galiu, tereikia atsiraitoti rankoves, nes „virusas aplinkoje ilgai neišgyvena“. Paklausiau – kiek neilgai?

Atsakymas – tiksliai nežinoma, bet tikrai neilgai, jam reikia terpės. Taip, sutinku, bet tas neilgai – valandomis ar dienomis? Taip ir perklausiau. Atsakymo pobūdis nesikeitė. Telieka pakraipyti galvas ir toliau dirbti.

Kaip rinkti duomenis?

Dar vienas niuansas – apie galimai buvusį COVID-19 atvejį informuojamas infekcijų kontrolės skyrius, surašomi ir priduodami buvę kontaktai. Duomenų surinkėjo vaidmenį atlikau aš.

Baisiau turbūt jaustis neįmanoma – personalas reagavo gan ūmiai, lyg aš ruoščiausi atimti iš jų darbus. Sulaukiau įvairių klausimų, kaip kad kam to reikia, ar būtina, tai gal čia nieko...

Vos ne ašarotom akimis, tikrai išsigandusios slaugytojos savo duomenis surašė, o padėjėja, mestelėjusi, kad jai viskas gerai, pabėgo… Teko jos duomenis susirinkti iš aplinkinių.

Suprantu, kad esant nedarbingumo pažymai ar prastovoms tikrai sunku finansiškai, tačiau pagalvokite, kas iš tikro dedasi aplinkui, jei taip reaguoja medicinos personalas.

Žmonės ne tik nemotyvuoti imtis atsargos priemonių, atvirkščiai, jie bijo ir kaip įmanydami vengia bei vengs tokios atsargos. Izoliuotis ir nedirbti 2 savaites, ypač medicinos personalui, kurio atlyginimą sudaro papildomi apmokėjimai už naktines pamainas, šventines dienas bei premijos už rizikingą darbą, yra itin sunku ir nedarbingumo metu lieka gal tik trečdalis įprasto uždarbio.

Mano nuomone, daroma didelė klaida mūsų atžvilgiu vien tuo, kad dauguma medicinos paslaugas teikiančių darbuotojų jei kur ir užsikrės COVID-19, tai ne kitur, o darbe – teikdami pagalbą kitiems sergantiems.

Kita vertus, jei išlieka mąstymas, kaip aprašyta, nemotyvuotas tirtis ar izoliuotis medicinos personalas gali būti pavojingiausia viruso plitimo grandis. Ar jie nenusipelno šimtaprocentinio biuletenio apmokėjimo, atsiradus reikalui izoliuotis?

O gal platiname patys

Istorija ilga, bet ji dar nesibaigė. Mano priekabumas neleidžia visko taip palikti. Pasibaigus darbo laikui, net kelių atsakingų asmenų paprašiau mane informuoti apie situaciją. Nors tai turėtų būti savaime aišku, tiek dėl mūsų pačių, tiek dėl aplinkinių gerovės.

Ir taip, tą dieną, dar nesant atsakymo dėl kontakto su koronavirusu apsikrėtusiaisiais namo grįžau, kaip atvažiavau – autobusais. Kaip manote, čia viskas gerai?

Ne. Bet jei vadovams gerai, tai ir man gerai. Nemanau, kad išvis turi būti dar kažkoks prašymas informuoti iškart turint rezultatus, mat įsivaizdavau, kad tokios žinios turi būti svarbiausias prioritetas.

Įsivaizdavau, kad pirmiausia pranešama sveikatos priežiūros centro vadovui, kuris ant kojų sustato vedėjus ir perteikia gautą informaciją skubos tvarka, kad ir koks testo atsakymas.

Nežinau, kaip viskas vyko šioje grandyje, bet dvi paros absoliučios nežinomybės ir kalbu ne apie savaitgalį. Atėjau į darbą po poilsio dienų, ir galvoju – gal paaiškės, kad net neturiu čia būti. Einu ieškoti atsakymo.

To neturi būti medicinos srityje – personalas privalo gauti atsakymą dėl kontakto iškart, turi būti nustatyti prioritetai, o ne standartinis 4-5 dienų informacijos laukimas dėl susidariusių eilių.

Mes turime pamainas, mes cirkuliuojama tarp kitų žmonių, mūsų darbas nestoja. Spręskite patys. Spręskite, kiek vertos išorinės valdžios taikomos priemonės, kai taip vyksta pačiame pagalbos branduolyje. Jau pavėluotai ir tas akivaizdu, bet žmonės, ruoškitės ir laikykitės, išbandymai prieš akis. Linkiu visiems stiprybės.

***

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai priminė, kad Lietuva pasirašė tiekimo sutartis dėl medicinos asmens apsaugos priemonių šalies gydymo įstaigoms. Numatyta, kad jos Lietuvą turėtų pasiekti artimiausiu metu.

„Jau yra vykdoma Ekstremalių sveikatai situacijų centro pasirašyta sutartis dėl 80 000 vnt. respiratorių (FFP3) įsigijimo UAB „Jugrita“. Jau šią savaitę pirmieji kiekiai bus pristatyti į Lietuvą, likę – per artimiausią savaitę.

Taip pat per Lietuvos ambasadą Kinijoje lygiagrečiai derinamas didelis apsaugos priemonių užsakymas iš Kinijos. Šiandien pasirašyta sutartis, pagal kurią jau kitą savaitę Lietuvą pasieks:
– respiratoriai (FFP2) – 1 800 000 vnt.;
– veido vienkartinės kaukės – 5 700 000 vnt.;
– apsauginiai akiniai – 810 000 vnt.;
– vienkartinės kepuraitės – 1 800 000 vnt.;
– vienkartiniai chalatai (nesterilūs) – 1 800 000 vnt.;
– vienkartiniai kombinezonai su gobtuvu (sterilūs) – 1 050 000 vnt.;
– vienkartinės pirštinės – 15 000 000 vnt.;
– vienkartiniai antbačiai – 3 600 000 vnt.“, – rašoma penktadienį išplatintame SAM pranešime visuomenei.