Taip, dabar sakysite, kad jie yra iškrypėliai. Ne, jie nėra iškrypėliai. Vien dėl to, kad myliesi su savo lyties asmeniu, nesi iškrypėlis. Nors čia priklauso nuo žmogaus požiūrio, kas yra iškrypėliškumas. Štai pavyzdžiui, man iškrypėlis yra žmogus, kuris prievarta kabinėjasi prie kito žmogaus, naudoja seksualinę prievartą, man iškrypėlis yra žmogus, kuris yra zoofilas, nekrofilas, kaprofilas ar jaučiantis potraukį daiktams.
Sakote, kad gėjai yra ne ką blogesni? Kodėl? Argumentuokite. Sakote, kad gamta sutvėrė taip, kad vyras mylėtų moterį, o moteris vyrą? Tačiau toje pačioje gamtoje yra homoseksualumo pavyzdžių: beždžionės, bitės, graužikai kartais pasirenka savo lyties atstovą. Beždžionės net kartais gyvena šeimose, kurios susideda iš tos pačios lyties. Žmogus nėra beždžionė, sakote? Bet juk aš pateikiau pavyzdį iš gamtos. Tas pats homoseksualumas juk atėjo iš Antikos laikų, o iš ten – gal net ir iš anksčiau.
Vyrai, atlikdami ritualus prieš medžioklę dažnai imituodavo lytinį aktą, nes tuomet moterys dažnai negalėdavo dalyvauti kai kuriuose ritualuose. Antikoje homoseksualumas net būdavo propaguojamas. Ir kas nutiko? Ir žmonija prasitęsė. Esame gyvi ir sveiki, čia, dabar.
Kita neteisinga nuomonė apie homoseksualius žmones ta, kad visiems atrodo, jog jie lenda ir propaguoja savo gyvenimo būdą, lenda ir primeta jį kitiems. Hmm... Na, kartais pagalvoju, koks kvailas žmogus galėtų taip pamanyti, nes homoseksualūs žmonės to visiškai nesiekia. O jūs klausiate, kodėl jie taip nori rengti paradus, eiti į gatves? Atsakyti galiu jums tiesiai šviesiai: dauguma gėjų paradų nėra viešos sekso orgijos, kaip kad daugelis mėgsta įsivaizduoti. Tai tėra žiniasklaidos suformuotas stereotipas, kai kokiame nors reportaže apie gėjų paradą parodomos tokios scenos, kurios kai kam atrodo nepriimtinos (žinoma, yra išsišokėlių, tačiau jų yra ne vien homoseksualių – niekas nuo to neapsaugotas).
Tačiau ar kada nors buvote tame pačiame parade? Greičiausiai ne, nes dauguma lietuvių heteroseksualų ten nevažiuos. O viskas nėra taip baisu. Žinoma, yra tokių parado dalyvių, kurie ryškiai išsidažo, rengiasi ryškiais rūbais. Bet mūsų žiniasklaida parodo būtent tik juos. Tik kažkodėl nerodo paprastai apsirengusių žmonių. Kodėl? Nebus reitingų, nebus honoraro už straipsnį, o ir kai kurie politikai neturės kaip paveikti masių, kad už juos balsuotų (apie šiuos rinkimus). Juk reikia atpirkimo ožio, reikia kažkam suversti nelaimes visuomenėje. Ne taip lengva pačiam pripažinti savo kaltes.
Dauguma gėjų yra vyresni nei 18 metų. Vadinasi, pilnamečiai. Jie dirba, turi darbą. O žmogus, turintis darbą – naudingas visuomenei. Jie moka mokesčius, mokosi, studijuoja. Kodėl jie išvis turi būti vadinami socialine našta?
Dar viena neteisinga nuomonė yra apie tai, kad homoseksualūs žmonės „kiršina visuomenę ir meta jai iššūkį“ (taip, berods, išsireiškė Seimo narė konservatorė Irena Degutienė). Kažkodėl susimąstau, kaip jie gali kiršinti. Tais pačiais komentarais po straipsniais apie homoseksualius žmones, kuriuose jie yra ginami? Bet palaukite, ponia Degutiene, pažiūrėkite, kokia situacija yra Lietuvoje: jeigu kokioje nors Šakių mokykloje klasėje viešai pasakysi, kad esi netradicinės orientacijos, tai nuo tavęs bemat nusisuks klasės draugai, mušeikos, kurie dažniausiai tikrai yra klasėse, po pamokų tave mirtinai sumuš dar net pasikvietę savo bendrų. Negana to, būsi viešai pažemintas, išvadintas „pydaru“, „gaidžiu“, „pederastu“ ir kitais labai negražiais žodžiais.
Ar mes to norime? Ar tokios, anot ponios Degutienės, turi būti tradicinės vertybės? Smurtas, trumparegiškumas, žmonių skirstymas į normalius ir nenormalius, netolerancija kitokiems ir silpnesnių engimas? Tačiau man atrodo, kad tradicinės vertybės yra tolerancija, užuojauta, pagalba silpnesniems ir tiems, kurios jos reikia, meilė, šiluma, pakantumas, jautrumas, toliaregiškumas ir kitų supratimas. Šios vertybės nekinta. Šioje vietoje man labiau atrodo, kad tai konservatoriai nori sukiršinti visuomenę.
Štai čia turbūt pastebėsite, kad pamiršau paminėti vieną aspektą, dažnai varijuojamą įvairiose šiandieninėse diskusijoje, esantį daugelio politinių partijų programų topuose – šeimą. Taip, aš esu už šeimą. Tačiau mes gyvename laikais, kai ta pati šeima įgyja vis skirtingesnes formas. Ta pati mama viena gali užauginti dorą pilietį, tie patys du tėčiai galėtų užauginti taip pat dorą. Jūs sakote, kad „du homoseksualai negali būti vadinami šeima“? Kodėl ne? Nes vėl naudosite gamtos tvarką kaip argumentą?
Vakaruose tokių šeimų yra, ir nieko blogo neatsitiko tradicinėms šeimoms – jos ir toliau egzistuoja. Juk homoseksualūs žmonės nėra pedofilai, kad įsivaikinę vaiką jį tvirkintų – jie laiko pedofiliją blogybe. Taip, vaikas augdamas šeimoje, kuri susideda iš vyro ir moters, ieško pavyzdžių, kad galėtų save identifikuoti kaip tos lyties asmenį. Bet manau, kad šeimoje, kuri bus dviejų tos pačios lyties asmenų, jis bus ugdomas tolerantiškai ir jam nebus peršamas pasirinkimas, kad jam bus duota laisvė pasirinkti kuo jis nori būti, nes dauguma homoseksualių žmonių, kuriuos pažįstu, yra tolerantiški ir atviri naujovėms.
Bažnyčia. Religinė bendruomenė. Dar viena dešiniosios pakraipos ideologija, prieštaraujanti homoseksualumo egzistavimui. Mano nuomonė šia tema gali pasirodyti labiau „į vienus vartus“. Aš manau, kad atėjo laikas, kai Bažnyčia užuot skaldžiusi visuomenes ir aiškinusi jiems, ką jiems mylėti ir ko ne, turi daryti priešingai – sujungti, sutelkti žmones apie save, skleisti meilę, šilumą ir pakantumą, nes juk Dievas myli visus savo kūrinius, kad ir kokie jie bebūtų. O dabar popiežius, kuris dar yra vadinamas Dievo vietininku žemėje, elgiasi priešingai: netoleruoja homoseksualių asmenų, nepriima Prancūzijos diplomato į Vatikaną, nes jis yra homoseksualus, kardinolą „atleidžia“ iš pareigų, nes jis yra homoseksualus. Kokia bendruomenė, besiskelbianti skleidžianti meilę gali taip elgtis? Tai tampa netgi religiniu fanatizmu kai kuriose katalikiškose šalyse. Nenuostabu, kad kai kurie ateistai yra homoseksualūs.
Man netgi pikta, kad Lietuvoje, religinėse mokyklose įteisinta diskriminacija. Tai nėra humaniška. Bet nejaugi politikams rūpės problemos tų žmonių, kuriems jie patys jaučia logiškai nepaaiškinamą neapykantą? Nerūpės...
Gal tai ir ne visiškas šiandienių Lietuvos problemų, susijusių su netradicine lytine orientacija, nušvietimas tikrosiomis spalvomis, tačiau manau, kad paaiškinau pakankamai. Homoseksualūs žmonės nėra blogi žmonės, kai kurie gali būti net gerais jūsų draugais, bičiuliais. O gal net kai kurie iš jų yra jūsų draugai, tik jūs to nežinote? Vadinasi, seksualinė orientacija nėra veiksnys, galintis nulemti jūsų bendravimą su gėjumi ar lesbiete. Juolab, kad jie tokie pat žmonės kaip ir heteroseksualieji. Jie kvėpuoja tokiais pačiais plaučiais, valgo tais pačiais dantimis, jų krūtinėse plaka tokia pati širdis kaip ir pas jus, heteroseksualūs žmonės. Tik yra iškreipiamas vaizdas.
Iškreipiama, nes bijoma. Bijoma to, kas nežinoma. O pažinti kartais visai lengva. Mes gerbiame jūsų pasirinkimą, neprieštaraujame vadinamoms tradicinėms šeimoms – tai yra kiekvieno žmogaus individualus ir asmeninis pasirinkimas. Jūs nesate prašomi patys mylėti tą pačią lytį, mes neprašome laikyti mus išskirtiniais. Tik kiekvienas turime svajonę, kad Lietuvoje būsime vienodai gerbiami, vienodai vertinami ir vienodai traktuojami kaip ir žmonės, kurie jaučia potraukį kitai lyčiai. Apie lygybę ir toleranciją. Na, juk nebuvo taip baisu?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!