Naujausias pavyzdys: S. Skverneliui, pareiškus savo nuomonę apie skaudžią avariją sukėlusio kaltininko veiksmus, politikas E. Gentvilas, dar kiti jo bendraminčiai, pradėjo aiškinti, kad premjeras duoda nurodymus, kaip turi būti išspręsta ši byla.
Panašių pasisakymų buvo po kai kurių prezidentės ir kitų politikų kalbų. Čia atsiranda bent du klausimai. Ar pvz. premjeras, ar prezidentas pasirašė kokį nors dokumentą, potvarkį, dekretą su savo nurodymais teisėsaugos darbuotojams? Akivaizdu, kad jokių įrodymų, kad aukštas valstybės veikėjas kišosi į bylos eigą neatsiranda.
Kitas klausimas – ar mūsų prokurorai, teisėjai ir kiti teisėsaugos darbuotojai vykdo aukštas pareigas užimančių valdininkų nurodymus, ar vadovaujasi įstatymais? Aukščiau minėtame pavyzdyje politikui ir jo bendraminčiams atrodo natūralu, kad teisėsaugai svarbiau yra kaip mano valdžia. Taip atrodo, kad tokie politikų, politologų, žurnalistų pasisakymai atsiranda dėl „baudžiauninko mentaliteto“, t.y. supratimo, kad jei ponas taip pasakė, tai taip ir turi būti.
Bet šiuolaikinėje išsivysčiusioje visuomenėje yra aiškus supratimas, kad įstatymas yra aukščiau bet kokių karalių, prezidentų, ministrų. Toks supratimas, kaip aksioma, jau nuo senų laikų yra įaugęs į sąmonę anglosaksų kraštuose. Demokratiniame Izraelyje ir prezidentas, ir premjeras buvo pasodinti į kalėjimą, kai pažeidė įstatymus. Tačiau Lietuvos istorijoje buvo ilgi baudžiavos, komunistinės priespaudos laikotarpiai, kurie, kaip atrodo, paliko gilias rieves ir mūsų visuomenės veikėjų sąmonėje, t.y. valdo ne įstatymas, o ponas viršininkas.
Jeigu atsiranda atvejų, kai laimi ne įstatymas, o aukštojo valstybės veikėjo nurodymas, štai tada atsiveria plati erdvė pasireikšti ir politikams, ir žurnalistams. Jeigu to nėra, tai toks išankstinis įtarimas apie būsimas teisės saugotojų nedorybes tik įžeidžia dorus teisėsaugos darbuotojus.
Taip svarstant iškyla ir kitas fundamentalus klausimas – ar aukščiausias pareigas užimantys valstybės veikėjai turi teisę reikšti savo asmeninę nuomonę bet kuriais viešais klausimais ar ne. Kadangi Konstitucija garantuoja tokią teisę visiems valstybės piliečiams, tai norint ją panaikinti reikėtų priimti tam skirtus naujus teisinius aktus. Bet būtų geriau jeigu supratimas apie įstatymų viršenybę įsivyrautų visuomenėje ir valstybės aparatas funkcionuotų taip, kad dėl to nekiltų abejonių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!