Ar Lietuva tikra laisva?
Kad ką nors pavadintum laisvu, manau, reikia, kad būtų išpildyti kai kurie kriterijai:
- Nepriklausomybė nuo kitų;
- Savarnkiškumas - galimybė pačiam priimti sprendimus ir atlikti veiksmus;
- Atsakomybė už savo sprendimus ir veiksmus.
Savarankiškumui būtini teisnumas ir veiksnumas. Pavyzdžiui, žmogus su psichiatrine liga, jeigu yra pripažintas neveiksnus, neturi teisės priimti sprendimų. Jungtinės Karalystės „Mental Capacity Act“ pateikia sąlygas veiksnumui įvertinti - asmuo turi:
- suprasti infromaciją reikiamą sprendimui (kuri turi būti pateikta būtent šiam asmeniui prieinamais metodais);
- išlaikyti informaciją pakankamai ilgai, kad galėtų priimti sprendimą;
- panaudoti ir pasverti informaciją, kad priimtų sprendimą (šitai reikalauja vienokio ar kitokio sprendimo pasėkmių supratimo, taip pat sprendimo nepriėmimo pasėkmių supratimo);
- pareikšti sprendimą.
Pavyzdžiui, asmuo turi pasirašyti sutikimą kiekvienai operacijai. Jam gydytojas turi suteikti informaciją apie operaciją, jos naudą, jos galimus šalutinius poveikius ir komplikacijas. Paaiškinti teisingai ir taip, kad asmuo suprastų, yra gydytojo pareiga. Tada žmogus pasveria už ir prieš, ir nusprendžia, ar operuotis, ar ne, ir tai pareiškia pasirašydamas sutikimą.
Manau, visi sutiksime, kad gydytojas šioje situacijoje turi didžiulę įtaką asmens laisvam pasirinkimui ir jeigu pateikta informacija būtų buvusi klaidinga („pašalinsime jums apendicitą neįpjovę odos“), neišsami (nepaminėtos jokios galimos komplikacijos) arba neprieinama asmeniui (pateikta medicinine-moksline kalba), tai būtų suvaržę asmens laisvę rinktis.
Dabar pažvelkime į LR Prezidento rinkimus Lietuvoje. Dvylika kandidatų, iš jų septyni lyg ir girdėti, gal trys - keturi labiau žinomi. „Googlinau“ visą rytą, kad rasčiau ką nors apie juos, apie jų vizijas, misijas ir t.t. Nieko doro, be žurnalistų nuomonės, neradau. Tiesa, Jonas Lašinis turi savo svetainę, kurioje lyg ir aprašytos jo pozicijos, bet bijau, kad gali būti nelabai tiksli informacija ten: „Išnaikinčiau korupciją nuo policijos, muitinės iki aukštų valdininkų. Žinau, kaip tai padaryti. Turiu tokių genialių naujų metodų, kad beveik neliktų jokios galimybės imti kyšius“.
Galiausiai išvada tokia, kad apie pasirinkimus tikslios informacijos neturiu. Apie savo sprendimo pasėkmes galiu tik spėlioti, o balsuoti tai reikia... Išeina taip, kad aš neveiksni, bet ne dėl savo kaltės, o todėl, kad informacija man neprieinama. Čia ir baigiasi mano laisvė rinktis, o tuo pačiu ir laisvė pilnąja prasme.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Savo nuomone ar istorija pasidalinti galite pasidalinti žemiau: