Gavau darbą ir tiesiog gyvenau paprastą, eilinio emigranto gyvenimą, kol nesusipažinau su vienu vietiniu velsiečiu. Jis dirbo viename naktinių klubų, o aš ten buvau dažna lankytoja. Anglijos žmonės yra visiškai kitokie nei lietuviai (na, savaime aišku), o ką jau kalbėti apie vaikinus... Man 60 proc. maždaug 17-22 metų vaikinų tiesiogine to žodžio prasme yra kaip dvyniai. Visi turi tokias pat šukuosenos, aptemptus džinsus, megztukus, sportinius batelius. Visų garderobas – vienodas. Deja, tikriausiai kiekvienas, gyvenantis mano mieste, yra išbandę narkotinių medžiagų ar net ir vartoja jas toliau. Net ir mano draugas buvo vienas iš jų, bet aš atpratinau jį nuo to.
Mes pradėjome draugauti prieš pat didžiąją metų šventę – Kalėdas. Jis labai norėjo, kad per kalėdinius pietus aš būčiau kartu su jo šeima, nes negalėjau būti su savąja. Kadangi jie Kūčių nešvenčia ir apie tokią dieną net negirdėję, aš jam papasakojau, kaip mes švenčiame Kūčias ir Kalėdas – kad per Kūčias turime 12 patiekalų, tai būna diena be mėsos ir t.t.; kad per Kalėdas ryte einame į bažnyčią ir tik po to susėdame kalėdinių pusryčių, o pietums kepame kalakutą ar vištą.
Jis liko išsižiojęs, kai išgirdo ir pamatė mano šeimos Kalėdų stalą. Kai paklausiau, kodėl jo tokia reakcija, jis pasakė, kad paaiškės vakare. Na, ir ką jūs manot? Pamačiusi jų kalėdinį stalą, aš likau be žodžių. Mes esame įpratę matyti lūžtantį stalą nuo patiekalų, o ten pamačiau tik gražiai ir skoningai paserviruotą stalą su didelėmis dovanėlėmis iš saldainių. Ir viskas??? Na, taip.
Kai apžiūrėjome dovanas ir susėdome prie stalo, manęs laukė dar didesnė staigmena – jų pagrindinis kalėdinis patiekalas! Tai buvo pilna lėkštė, prikrauta ir vištienos, ir kiaulienos, ir dešrelių, ir šoninės, ir brokolių, ir žiedinių kopūstų, ir tų mažyčių kopūstų, ir bulvių košės, ir apkepintų bulvių, viska buvo užpilta gal trijų rūšių padažu.
Mane iškart perspėjo, kad jei bus neskanu, tiesiog palikčiau. Tai man buvo kažkas nežmoniškai keisto, ir norėjosi viską paragauti. Padėkojusi už skanią vakarienę draugo tėvams, buvau nustebinta, kai jų „tradicinių“ Kalėdų dieną važinėjome pas giminaičius. Aplankėme visus giminaičius tame mieste. Mano akimis, šventė buvo nuostabi.
Darbe atšventusi Naujus metus, kitą dieną persikėliau gyventi pas jį į namus. Viskas man buvo itin keista, pavyzdžiui, jų šeima mėgsta itin aštrų maistą, įvairiausius padažus. Keisčiausia buvo tai, kad mano draugas beveik visas paslaptis dalinasi su savo mama.
Aš nusipirkau naujus batus – „pasirodyk mamai“. Aš nupirkau jam kažką – bėga pas mamą parodyti. Ir taip – kiekvieną kartą. Šeimos nariai neturi paslapčių. O kad ir kiek kartų tave per dieną pamatys, pavyzdžiui, mama, tiek kartų ir pasisveikins su tavimi ir paklaus, ar viskas gerai.
Iš pradžių buvo be galo sunku „įsivažiuoti“ į jų gyvenimą, prie visko priprasti, bet dabar aš gyvenu eilinio anglo gyvenimą ir tuo be galo džiaugiuosi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite atsiųsti savo nuomonę? Patarti? Pasidalinti mintimis? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: