aA
Po dešimties dienų penktadienį 15:10 buvo paskelbta žinia, kad gaisras užgesintas. Esu ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantas vykęs į gaisrą keturias dienas, dirbęs nuo ryto iki sutemos, kai net naudodavome savo mobiliųjų telefonu žibintuvėlius ir be galo dėkoju tiems žmonėms, kurie leido nuvykti į šį gaisrą. Jis išliks mano mintyse iki mirties, bet svarbiausia tai, jog šis gaisras mums visiems kursantams buvo neįkainojama patirtis.

Niekas mūsų per prievartą nevertė, važiavome visi, kas norėjo, savo noru, visi puikiai žinojome, kur važiuojame, net ir penktadienį, kai atvykome į vietą ir gavome vienkartinius respiratorius, niekas iš mūsų kursantų nereplikavo, kad man tas netinka ir panašiai. Mes patys suprantame, kad reikia padėti. Aišku, mes dar daug ko negalime daryti, nes nesame baigę mokyklos, bet mes galime daryti kai kuriuos darbus (pagalbinius), kad nereikėtų atitraukti nuo intensyvaus darbo profesionalų, kurie žino, ką daro ir žino, kaip daryti.

Skaičiau kelis straipsnius, kur žmonės komentavo, kad mums čia ne vieta, mūsų čia neturėtų būti, bet man kartais iškyla toks elementarus klausimas, o ką padarėte jūs, kad būtų gaisras užgesintas greičiau? Kaip jūs padėjote ugniagesiams, kol jie dirbo? Be to, tai yra ne vien pagalba, tai buvo neišdildoma patirtis. Manau, su tokia patirtimi atėjus į komandą dirbti, jau šiek tiek bus lengviau greičiau susigaudyti. Buvo išties gražu klausytis, kaip aiškiai ir taktiškai kalba ugniagesiai per racijas, išties tai buvo geras pavyzdys mums, ką reikia daryti gesinant tokį gaisrą.

Taip pat galime pasimokyti ir iš mūsų vadų, ypač iš Algirdo Butronio, kaip reikia bendrauti su bendradarbiais. Ne kiekvienas vadas moka taip kalbėti su savo žmonėmis, kad net po gaisro simboliškai būna pagerbiamas iškėlimu į orą. Taip pat turėtumėm dėkoti Alytaus miesto merui Nerijui Cesiuliui, žmogui, kuris šiame įvykyje atidavė visą save, stengėsi, ieškojo kiek išgalėdamas, skambindavo žmonėms, prašydamas pagalbos, paspausdavo kiekvienam ranką, nežiūrėdamas ar žmogaus ranka švari ar suodina, ar su juo sveikinasi vyresnis ar jaunesnis žmogus. Jis tapo pavyzdžiu kitiems merams.

Šias dienas praleidęs gaisravietėje, jaučiausi lyg būčiau su savo šeima, kadangi visi vienas kitu rūpinosi, padėjo, net ir valgydamas prie bendro stalo jauteisi įprastai. Mano nuomone, šioje vietoje galime sakyti tokį šūkį: „Vienas už visus, visi už vieną”. Viskas, kas vyko tas dienas, buvo nerealu. Galbūt paprastam skaitytojui tai atrodo banalu. Ironiška, bet manau kiekvienas ten pabuvęs, suprastų ką turiu omenyje.

Išties džiugu buvo matyti žmones, nešančius mums maistą ar vandenį ir kt. Tai parodė, kad mes, lietuviai, galime būti vieningi ir užsibrėžę savo tikslų, įveikti visas kliūtis. Bet tai yra baigta ir galime pasidžiaugti, kad viskas, gaisras užgesintas. Galime jau ir atsidusti, išsimiegoti, pailsėti ir palikti šią didelę nelaimę praeityje, o atėjus laikui pasakoti savo vaikams ar anūkams, kas įvyko šių metų spalio 16 ir baigėsi 25 dieną ir ką mums teko išgyventi tą savaitę.

Artimui pagalba, Dievui garbė.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
4.9524

Dėl liapsuso virtuvėje į studentę pažiūrėti sulėkė dešimt statybininkų: buvo siaubingai gėda (25)

Vieną vasarą, kai buvau studentė, įsidarbinau kelių statybos įmonėje asistente ir numerių...

1-4 klasių konkursas papiktino: kas per antžmogiai tokius organizuoja (58)

Draugas atsiuntė prašymą balsuoti vaikų darbelių konkurse. Tai 1-4 klasių vaikų darbeliai...

Aprašė vaistininko kasdienybę: žinau, kas dirba po keliolika valandų, o negauna net arti tūkstančio (87)

Vaistininkas – tai išskirtinių žinių bei žmogiškųjų savybių reikalaujanti profesija....

Kai ištekėjau, draugę į svečius kviečiu vis rečiau: vaizdas virtuvėje įsiutino (116)

Turiu draugę, dėl kurios daug metų neraminusi problema dabar sukilo visu stiprumu. Ji labai artima,...

Kaunietis papasakojo, kaip visa jo šeima susirgo COVID-19: neigiami testai vos nesuklaidino (63)

Visų pirma, pradėsiu nuo to, kad mūsų šeima skiepijamės visais skiepais, neneigiame COVID-19...

Top naujienos

Kinų vakcina? Farmacinė chimera, kurios vieni ieško, kiti bijo (47)

Ji yra. Bet jos niekas iki šiol nematė. Cirkuliuoja šen bei ten Europoje vieniems keldama...

Ekspertai apie tai, kas naudingiau: eiti į prastovas, gauti ligos išmokas ar net stoti į bedarbių gretas (36)

Įmonėms skelbiant prastovas, gyventojai teiraujasi ir skaičiuoja, kas jiems naudingiau – eiti į...

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (31)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

Žvarbus vėjas slopins šilumą (4)

Šeštadienį virš Lietuvos tęsis ciklono ir anticiklono dvikova, to pasekmė gūsingas ir žvarbus...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (832)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...

Kaip Hitleris ištekindavo savo meilužes, arba garsiausios ir įtakingiausios Trečiojo reicho moterys (83)

Karas laikomas vyriška prerogatyva, tačiau moterų vaidmuo jame irgi svarbus. Net Vokietijoje, nors...

Jasikevičiaus sugrįžimas į Kauną paženklintas klaidų jūra ir pergale prieš „Žalgirį“ (477)

„Žalgirio“ (5-7) duobė Eurolygoje gilėja – Lietuvos čempionai po penktadienio dvikovos Kaune...

Prekybos po „Brexit“ susitarimo pasiekti nepavyko (76)

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybininkai penktadienį pareiškė, kad jiems...

Pažanga pasidžiaugęs Schilleris nuo Šaro šešėlio nebėga: jis yra šio klubo legenda (6)

Buvusį savo trenerį Šarūną Jasikevičių penktadienio vakarą namuose priėmęs Kauno...