Kaip sako tautos etinis imperatyvas – būkim biedni, bet teisingi. O tiesa yra ta, kad XXI amžiuje sukurti visų, na bent daugumos Lietuvos žmonių estetiškai ir prasminių požiūriu sutariamą tautos laisvės, kovų ir pasipriešinimo simbolį nėra taip paprasta.
Lukiškių aikštė po rekonstrukcijos iš paukščio skrydžio

Vėlyvosios modernybės visuomenė (dabarties sociologijoje dažniau naudojama nei postmodernios visuomenės sąvoka), kuriai pagal kai kuriuos socialinius, politinius ir ekonominius požymius tipologiškai Lietuvos visuomenė galbūt jau priklausytų arba bent jau sparčiai artėja, išsiskiria ne tik įvairiopu (socialiniu, kultūriniu, vertybiniu, ekonominiu, politiniu ir dar visokiu kitokiu) visuomenės susiskaidymu, bet ir labai specifiniu – okupacijos sistemiškai primestu socialiniu padalinimu ir vis dar išliekančiu vertybiniu nesutarimu.

Tad gal būtų nelabai korektiška pakritikuoti menininkus abejingumu tautos simboliams ar jų siūlomų laisvės idėjų įgyvendinimo menkumu. Postmodernios (kultūros moksluose dažniau naudojama ši sąvoka) kultūros visuomenėje, kurios idėjos sklando ir mūsų visuomenėje, meno raiškos ir stilių įvairovės samprata, vertybių pliuralizmas, skeptiškas požiūris į tradicijas ir tradicines simbolių raiškas, ironija ir pastišas nepalengvina menininkams kūrybinių paieškų dalios. Nuostatų pasidalinimas tarp tradicinio realistinio Vyties skulptūros stiliaus ir sienelės su medžių kamienais neapibrėžtumo tik patvirtina vertinimų įvairovės kraštutinumus. Kita vertus, veikiausiai niekados nesutikčiau, kad tautos kovų už laisvę simbolių negali sukurti dabarties kartos menininkai.

Norėčiau jiems pasiūlyti idėją, kuri sujungtų tautos praeities ir dabarties kovų už tautos ir valstybės laisvę simbolius bei pakoreguoti įprastą jų raišką ir praplėstų šiems simboliams priskiriamų reikšmių lauką. Tokie simboliai du:

Amžinasis Lietuvos valstybės simbolis Vytis, turintis politinę reikšmę.

1990 m. už Lietuvos visuomenės paaukotas lėšas nupirkti juvelyriniai dirbiniai į blokados fondą, turintys pilietinės visuomenės reikšmę.

Pradėsiu nuo to, kad daugumai girdėtas, nors ir primirštas žodis votai turi labai seną ir gilią prasmę. Tapyti votai jau buvo žinomi pagoniškoje senovės Graikijoje, bet buvo paplitę kitose ikikrikščioniškose kultūrose, o labiausiai išpopuliarėjo krikščioniškoje Europoje. Voto žodžio pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „votum“, reiškiančio linkėjimą, dovaną, pažadą. Daugelyje Europos šalių šie simboliai ir dabar vadinami lotyniškai – „ex voto“ (pagal duotą pažadą).– tai asmeninės padėkos, įžado arba prašymo simbolis, aukojamas viešoje maldos arba įvairių kitų ritualų vietoje. Krikščioniškoje kultūroje votai itin paplito kaip liaudies maldingumo forma. Votai buvo tiek tapyti paveikslėliai, tiek nedideli tauriojo metalo dirbiniai, pritaisomi prie šventųjų paveikslų, siekiant atsidėkoti už išgydymą, išgelbėjimą ar kitas malones.

Kaip žinia, blokados fondas – tai specialus fondas, įsteigtas Lietuvos Valstybinės komisijos, atsižvelgiant į visuomenės iniciatyvą 1990 m. balandį. Fondo lėšas sudarė Lietuvos ir kitų valstybių gyventojų, įstaigų, organizacijų, judėjimų įnašai. Nors už surinktas lėšas buvo nupirkti serijinės gamybos papuošalai, neišsiskiriantys savo menine verte, bet jau tuomet tapo visuomenės aukojimosi, tikėjimo savo ateitimi ir apvaizda simboliu. Jau anuomet (2008) perduodant brangenybes Nacionaliniam muziejui signataras, filosofas R. Ozolas pripažino – „tai nėra pinigais vertinami dalykai. Tai – dvasinės vertybės, ano metų mūsų vienybės liudijimas, kurio vieta muziejuje“. Bet gal ne tik...

Visos brangenybės – 26778 juvelyriniai dirbiniai, beveik visi – įvairių prabų aukso, daugelis su brangakmeniais ar sintetiniais akmenimis – buvo nupirkti už Lietuvos žmonių paaukotus pinigus. Gerai, kad šis rinkinys nebuvo išparduotas ar kaip nors išblaškytas, bet gal būtų dar geriau, jei jis nedūlėtų muziejuje, galbūt mes galime padaryti dar geriau, kuomet kiekvienas Lietuvos žmogus galėtų juos pamatyti ne tik tvarkingai suskaičiuotus ir sudėliotus muziejaus fonduose, bet viešai ir rituališkai ypatingoje vietoje.

Na, o dabar svarbiausia. Italijoje esu matęs ne vieną atvaizdą sudėliotą iš auksinių ar sidabrinių votų. Dažnai juose vaizduojama Marija arba kitų šventųjų atvaizdai, bet taip pat įvairūs kasdienybės vaizdai, jei tai tapyti paveikslėliai, laimingai išsigelbėjus ar išgijus. Šventųjų atvaizdai sudėlioti iš įvairių žiedų, karolių, segių ir kitų auksinių ir sidabrinių brangenybių.

Dažniausiai ant raudono aksomo iš auksu ir sidabru spindinčių brangenybių sukurtas ir įrėmintas atvaizdas sukuria ypatingą įspūdį, o žinant, kad tai žmonių, tikinčių dovanos galia, rūpestis savo artimaisiais, savo gyvenimu, savo tauta ar dar kuo, kas jiems brangu, suteikia paveikslams ypatingą prasmę. Arba ant medinių lentelių piešti aukojami votai su užrašu VOTUM FECIT ET GRATIAM ACCEPIT (Jis pasižadėjo ir buvo pamalonintas) buvo paplitę krikščioniškoje Europoje, ypač Italijoje ir Ispanijoje, o taip pat Pietų Amerikoje.

Už Lietuvos žmonių dovanotas lėšas nupirktos brangenybės yra tarsi votai – žmonių dovanos ir kartu pažadas bei linkėjimas savo vienai iš svarbesnių pasaulietinės tapatybės tvirtovių – nacionalinei valstybei. Būtent dėl to už visuomenės aukotas lėšas nupirkti juvelyriniai dirbiniai derėtų su valstybės simboliu Vyčiu.

Turime talentingų tekstilininkų ir architektų. Gal vertėtų pakviesti tekstilininkus ir pasiūlyti jiems iš visų tų brangenybių sudėlioti Vyties paveikslą. Veikiausiais tai būtų pakankamai didelis atvaizdas, nes blokados fonde yra 26778 juvelyriniai dirbiniai, o įrėminus, šis iš Lietuvos žmonių aukų sukurtas Vyties atvaizdas galėtų būti eksponuojamas Lukiškių aikštėje nedideliame šiuolaikinės architektūros pastate bei tapti tautinės piligrimystės vieta.

Toks daugialypis simbolis apimtų ir archetipinį dovanojančio ir gaunančio žmogaus santykį su tikėjimu, ir labai konkretų tikėjimo objektą – Lietuvos valstybingumą.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eksperimentas pažinčių svetainėje: tinderio princų pasiūlymai ir gvazdikų pasimatymas (118)

Turbūt dažnas vyras turi draugę/kolegę/sesę, kuri yra ištarusi frazę panašią į „Tinderis...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (108)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Emigranto atostogos Lietuvoje: turėjo būti pati nuobodžiausia savaitė, bet išskrendant spaudė širdį (96)

Ne dėl neblaivių lietuvių krečiamų cirkų oro uostose ir lėktuvuose, bet skrydis namo į...

Įspūdžiai po atostogų Lenkijoje: Lietuvai yra ko pasimokyti iš kaimynų, ten net girtuokliai padorūs (91)

Kelionė į Gdanską iš Klaipėdos, deja, tik aplinkui. Mus ji vedė pro Vilnių. Norėjosi...

Naktį namo važiavusi mergina patyrė siaubą: jis mane persekiojo lyg pamišęs (71)

DELFI skaitytoja pasidalijo labai ją išgąsdinusiu įvykiu, kai vidurį nakties automobiliu...

Top naujienos

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (209)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (85)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (169)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (16)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (35)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (67)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Santuokos sakramento auka: už norą tuoktis prestižinėje bažnyčioje pakloja įspūdingas sumas (397)

Vienas iš didžiausių galvos skausmą keliančių klausimų jaunavedžiams – kiek aukoti...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (12)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (16)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...

Šuns apkandžiota kaunietė: jo šeimininkė net nemėgino sudrausminti keturkojo – spruko, palikusi vaikus (236)

Į portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi svetimo šuns sužalota ir įbauginta...