Deja, šiais metais studijų svajonės greičiausiai žlunga ir išgyvenu tikrą galvos skausmą, nemigą naktimis, košmaro būseną.
Pastebiu, jog didžioji dalis abiturientų argumentuotai pasisakė prieš valstybinių brandos egzaminų rengimą:
1. Dauguma mokytojų dirba atsiųsdami užduotis į elektroninį dienyną ir paskirdami laiko terminą, kurio metu darbas turi būti atliktas ir nusiųstas mokytojui.
Tai įrodo, jog nuotolinis mokymasis virsta savarankišku mokymusi, tad savarankiškai pasiruošti brandos egzaminams yra sudėtinga.
2. Dėl nuolatinio mokymosi prie kompiuterio ekrano mokiniams atsiranda įvairūs sutrikimai: skauda galvą ir silpsta akys, atsiranda mieguistumas.
Tai įrodo, jog nuotolinis mokymasis kenkia moksleivių sveikatai, o tokios būsenos moksleiviams susikaupti tampa ypač sunku.
3. Nuotolinio mokymosi programos yra paruoštos netinkamai, vyksta įvairūs trikdžiai, o programų galybė yra tokia, jog sinchroninių pamokų metu tenka aiškintis kaip ir kuo naudotis, o ne mokytis naujas temas ar ruoštis egzaminams.
Galima daryti išvadą, kad laikas, per kurį abiturientai turėtų ruoštis egzaminams, išnaudojamas netikslingai, o mokymasis virsta pamokų imitavimu.
4. Suteiktos mokymosi priemonės nepadeda. Kompiuteriai duodami senų modelių, todėl neatlaiko apkrovos, o planšetės, kurios taip pat buvo suteiktos, prilygsta mobiliajam telefonui: mažas ekranas, sunku naudotis programomis „Word“, „Excel“ ir pan.
Tampa aišku, jog nuotoliniu būdu mokytis mokiniams vis dėlto nėra sudaromos tinkamos sąlygos.
5. Savarankiško darbo krūvis nepaskirstomas tikslingai.
Dėl šios priežasties abiturientų asmeninis gyvenimas virsta viena didele mokymosi sistema be poilsio.
6. Tam tikrus dalykus (matematiką, chemiją ar fiziką) yra sudėtinga mokytis nuotoliniu būdu, kadangi sinchroninės pamokos tampa uždavinio sąlygos ir jo sprendimo būdo parodymu kompiuterio ekrane, taigi, ar to užteks gerai išlaikyti egzaminams?
Atsižvelgiant į abiturientų iškeltas problemas galima teigti, kad nuotolinis mokymas nesudaro tinkamų sąlygų pasiruošti brandos egzaminams.
Siekiant rasti kompromisą, Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) pasisakė už egzaminų rengimą, užtikrinus moksleivių poreikius atitinkančias sąlygas ir nurodė argumentus. Tačiau:
1. LMS teigia, jog šių metų išduoti atestatai, remiantis mokinių metiniais pažymiais, negalėtų būti tolygiai vertinami su ankstesniais ar ateinančiais metais įgytais atestatais.
Bet juk mokymosi sąlygos taip pat neprilygsta baigusioms ar ateinančioms dvyliktokų laidoms. Taigi, kodėl tolygiai vertinami atestatai tampa problema, o netolygios mokymosi sąlygos ne?
2. LMS teigia, jog svarbu atsižvelgti į abiturientus, kurie savo ateitį planavo pagal iš anksto nustatytas taisykles.
Daug svarbiau yra atsižvelgti į abiturientų daugumą, kurie patiria nepakeliamą stresą šioje ekstremalioje situacijoje, kadangi gerų egzaminų rezultatų tikimybė nuotolinio mokymo metu stipriai sumažėjo.
3. LMS teigia, jog tokią poziciją palaiko tik tuo atveju, jei būtų vykdomas kokybiškas nuotolinis ugdymas, abiturientams užtikrinamos nuotolinės kontaktinės pamokos ir konsultacijos vaizdo konferencijomis.
Atsižvelgiant į darbo saugos reikalavimus, kompiuteriu 10-12 klasės mokiniai gali dirbti ne daugiau kaip dvi pamokas. Taigi klausimas, kaip turėtų būti vykdomas sklandus nuotolinis mokymas, kad ruošimasis brandos egzaminams atitiktų nurodytas higienos normas ir kartu nevirstų savarankišku mokymusi?
4. LMS teigia, jog šį sprendimą palaiko tik tuo atveju, jei bus suteiktos reikiamos techninės priemonės, skirtos nuotoliniam ugdymui.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, net ir suteiktos mokymosi priemonės nėra kokybiškos, o mokymosi galimybės nepadidėja.
5. Taip pat LMS teigia, jog egzaminų vykdymo metu turėtų būti užtikrinama tinkama sveikatos apsauga: mažinamas žmonių skaičius kabinetuose.
Ar galime būti užtikrinti, jog sumažinus žmonių skaičių patalpoje tarp jų nebus COVID-19 viruso nešiotojų, o jie neužkrės kitų, toje pačioje patalpoje esančių asmenų, kurie užkratą parneštų ir savo šeimoms?
Atsižvelgiant į šiuos aspektus kyla abejonės.
Siūlau apsvarstyti alternatyvą:
1. Atsižvelgti į 11-12 kl. metinių pažymių įvertinimus (tokį sprendimą jau priėmė Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, ir kt.)
2. Egzaminus keisti į įskaitas.
3. Priėmimą į aukštąsias mokyklas vykdyti motyvacinių laiškų bei pokalbių pagalba (daugumoje užsienio šalių tokia priėmimų tvarka vyrauja ne vienerius metus).
Dvyliktokai jokiu būdų nesistengia išvengi egzaminų, mūsų rezultatai jau šiuo metu yra žlugdomi.
Šioje situacijoje esame svarbiausi mes, o ne mokytojai ir tikrai ne valdžia. Kenčia mūsų rezultatai, o ne jų. Mes norime dvyliktą klasę prisimint, kaip gražiausius metus mokykloje, tačiau jūs gadinate šią viziją, žlugdydami rezultatus, kurie lydės mus visą gyvenimą.