Bankai dainuoja vienodą dainelę apie tai, kad reikia gyventojus pratinti atsiskaitinėti negrynaisiais. Dar labiau žibalo į ugnį įliejo ir gerbiamas Andrius Užkalnis. Nenoriu su juo ginčytis, bet šį kartą tiesiog nusprendžiau parašyti taip, kaip yra. Tik, deja, ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje. Ir remsiuosi tik savo patirtimi.

Taigi, aš naudojuosi „Lloyds“ banko paslaugomis (visai neseniai vadinosi „LloydsTSB“, nes buvo sujungti du bankai, kurie jau atsiskyrė), bet už jas nemoku nė penso. Manęs bankas neplėšia už kortelės išdavimą ir nėra jokio kortelės aptarnavimo metinio ar mėnesinio mokesčio. Aišku, kad kortelė ne kreditinė, o debetinė. Kreditinė čia nelabai ir reikalinga, nes panašias paslaugas galima gauti ir su paprasta. Ji tokia, kokią turi labai daug anglų ir tų pačių atvykėlių. Man visai nieko nekainuoja pinigų išgryninimas ne tik to paties, bet ir visų bankų bankomatuose. Tiesa, yra privačių firmų bankomatų, kuriuose šis malonumas apmokestinamas. Bet tai pranešama riebiomis raidėmis ant paties bankomato, kad net silpnaregis netyčia neišleistų neplanuotų vieno ar kelių svarų.

Šiemet Jungitnės Karalystės žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad šalies valdžia nori sumažinti privačių bankomatų valdytojų apetitą ir galop juos visai uždrausti. Maža to, man prieš dešimtmetį atrodė neįprasta tai, kad visi prekybos centrai nepamiršta atsiskaitant už prekes kortele paklausti, ar nenoriu pasiimti grynųjų. Visai kaip banke. Už gražų ačiū. Ši paslauga anglų supratimu turi būti nemokama. Visai atvirkštinė logika lietuviškajai. Maža to, aš galiu nemokamai įnešti pinigus į bet kurio savo tautiečio, o jei noriu, kad ir afrikiečio sąskaitą, jei jis tik tokią turi šiame banke. Tą patį nemokamai galiu padaryti ir kituose bankuose. Nieko man nekainuoja ir pinigų pervedimas internetu iš mano einamosios sąskaitos į to paties ar bet kurio kito JK banko sąskaitą.

Prieš keletą metų mano bankas dvigubai sumažino tarptautinius pervedimus ir dar planuoja juos mažinti. Nekainuoja mokesčių įmokos tiek internetu, tiek nuėjus į banko kasą. Visos šitos operacijos yra vadinamos paslaugomis, už kurias anglai (ir aš) nemoka nė penso. Žinoma, anglai nėra tokie kvaili, kad visas paslaugas teiktų veltui. Ir jie uždirba daugiau nei lietuviai, bet nė už ką nenori mokėti tam, kas gali savo pajamas susirinkti iš kitų paslaugų. Lietuviai, deja, negali ar to nenori. O juk puikiai žinom, kad daugiau valgant, atsiranda didesnis apetitas. Nežinau, ko užvalgė Lietuvos bankų vadovai ir jų vyriausias prižiūrėtojas, kad jiems jau atrodo nebepatikimos kodų kortelės. Mano bankas jau beveik dešimt metų nereikalauja pasikeisti slaptažodžio. Todėl net vidury nakties aš neapsisapnuosiu ir surinksiu teisingus prisijungimo duomenis. Čia labai paprasta – prisijungimo numeris, slaptažodis ar įsimintinas žodis. Labai patogu naudotis išmaniaisiais telefonais. Ir niekam galvos neskauda, kad kas nors ims ir atspės mano ilgaamžį slaptažodį.

Matyt, anglų mąstymas kitoks. Tas pats ne tik bankų, bet ir ryšio paslaugų sferoje. Laimei, JK mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai nesusigundė didesniu pyrago kąsniu ir neplėšia pensų iš gyventojų už sąskaitos likučio patikrinimą. Nekainuoja ir skambutis į operatoriaus klientų aptarnavimo centrą. O vienas iš naujokų rinkoje, nors jis jau daugiau kaip dešimt metų – tinklas pavadinimu „3“ visą vasarą savo klientus malonina nemokamais skambučiais iš užsienio. Tiesa, ne iš visų šalių.

Todėl į tą pačia Jungtinę Karalystę emigravę lietuviai džiaugiasi, kad nereikia ne tik riboti savo nereikalingų išlaidų, bet tiesiog nereikia būti suvaržytais įvairių beverčių mokesčių. Šios salos pasaulis minėtas paslaugas suvokia kaip kasdienybės menkniekį, kuris buvo ir bus nemokamas. Todėl šiandien čia visi bankai verčiasi per galvą, kad pritrauktų kuo daugiau klientų. Čia, skirtingai nei Lietuvoje, ir minimumą uždirbantis žmogus be vargo gali gauti nemažą paskolą geromis sąlygomis. Ir ne tik šiaip paskolą, bet gali įsigyti ir nekilnojamo turto. O jei nori taupyti, bankai (ne tik mano) pasiūlys patrauklias palūkanas, kas taip pat jau netolimoje ateityje gali būti nebeįmanoma Lietuvoje.

Tai kur geriau gyventi?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!