Jau greitai švęsime gražų 25 metų jubiliejų, kai Lietuva atstatė savo valstybingumą ir yra nepriklausoma valstybė. Per šį laikotarpį tai tarsi savaime suprantama tapo gyventi savarankiškoje valstybėje, didžiuotis tuo, kad esi žinomos tautos Europoje pilietis.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Prasidėjus kariniai intervencijai Ukrainos rytuose sunerimome ir mes, – o kas, jei daug karinės galios turinti kaimynė nuspręstų vėl mus pavergti ir vėl Lietuvą padaryti savo kolonija? Turbūt vėl intelektualai ir labiausiai išsilavinę krautųsi kuprines ir keliautų Magadano link, tie, kas užgyveno nuosavybės – ją būtų priversti atiduoti didžiosios kaimynės žinion, būtų labai labai liūdna.

Skaitydamas evangeliją perskaičiau šiuos Jėzaus žodžius, kai jis sakė: „Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko. Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka.“ (Mk 3, 24)

Ši Jėzaus įžvalga apie tai, kaip karalystės gyvuoja ar krenta ir padrąsina, ir šiek tiek gąsdina. Jėzus apie tautas žinojo tai, kad jos krenta ne tiek dėl išorinių priežasčių, kiek dėl vidinių.

Išorinės grėsmės faktorius visada egzistuoja tiek valstybei, tiek kiekvienai šeimai, tačiau jis nėra pats blogiausias. Išorinė grėsmė blogai, nes prievarta ir smurtu atėjęs svetimtautis gali pridaryti daug žalos, griauti kultūrines ir tikėjimo vertybes. Spaudimu, apgaule ir manipuliavimu jis norės įgyvendinti savuosius tikslus, dėl kurių ir užgrobė šalį. Išorinė grėsmė gąsdina ne vien tik mažąsias valstybes, bet lygiai taip pat ir didžiąsias. Savo metinėje kalboje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žurnalistams pateikė Rusijos – mažo meškiuko analogiją, kurioje jis pasakojo, kad tam mažam meškiukui priešai nori išrauti dantis, apkarpyti nagus ir pririšti prie grandinės. Dėl šios priežasties Rusija nori ginkluotis ir būti stipri, kad nebūtų pririšta grandine. Dėl baimės išorinei grėsmei ji puola pirmoji. Taigi išorinės grėsmės bijosi ir didžiausių valstybių lyderiai. 

Vidinės grėsmės (susiskaldžiusios valstybės) faktorius mūsų šalyje man kelia nerimą. Tokios valstybės net ir nukariauti nereikia, ji pati pasiduoda, nes jos vidiniai ryšiai yra ne tamprūs, o trapūs.
Artūras Rulinskas

Vidinės grėsmės faktorius, – štai apie ką turėtume kalbėti, nes čia yra didžiausia skaldomoji jėga. Mums, maždaug prieš 25 metus atgavusiems valstybės Nepriklausomybę, labiausiai bijoti reikia susiskaldymo iš vidaus. Mes apsigauname, manydami, kad mažai valstybei yra sunkiau išsilaikyti nei didelei. Vieninga maža valstybė yra stipresnė už didelę ir suskaidžiusią valstybę. Stiprybė yra ne jėgoje, o vienybėje ir sutarime. 

Per neapsižiūrėjimą buvau lauke palikęs plastmasinį kibirą su vandeniu. Šalčiai paspaudė ir mano kibire vanduo tapo ledu, o jo dugnas perskilo. Kibirą suskaldė ledu virstantis vanduo, o tai yra spaudimas iš vidaus. Jame vandens daugiau nebelaikysiu, dabar jis turi naują paskirtį – šiukšlėms dėti. 

Susiskaldžiusi karalystė neišsilaiko, ir joje visokios „šiukšlės“ sau randa gerą prieglaudą. Priešingas scenarijus šitam yra susivienijusi tauta, kuri net ir per sunkiausius metus išlieka ir gyvuoja. Štai mūsų kaimynai, net keletą kartų sugebėję užkariauti mūsų tautą, stiprūs savo karine galia, turtingi gamtiniais resursais, apdovanoti talentingais protais, dažniau žlunga dėl suskaidymo iš vidaus, nei iš išorinės grėsmės. Iš kitos pusės, mes juk irgi augame tik grėsmės išnykti akistatoje. Patirdami prievartą ir svetimumo įtaką susivienijame ir sustiprėjame iš vidaus. Pažiūrėkime, per tuos socializmo penkis dešimtmečius buvome išaugę iki 3,7 milijonų gyventojų, per dvidešimt penkerius Nepriklausomybės metus sumažėjome ir mūsų jau yra mažiau nei 3 milijonai.

A. Rulinskas. Tarp valstybės ir geldos
© Autoriaus nuotr.

Galvoju, kodėl Aleksandras Puškinas parašė pasaką apie auksinę žuvelę? Man rodos, kad tą pasaką Puškinas rašė labiau Rusijos aristokratijai nei valstiečių vaikams. Šioje pasakoje pagrindinis veikėjas tikrai yra ne žuvelė, galinti daryti stebuklus, ir ne po žmonos padu paspaustas senis žvejys. Pasakos esmė yra prie suskilusios geldos sėdėjusi senė-carienė, kuri uidama tą vargšą žmogų gavo, ko norėjo: lovį, trobą, rūmūs ir pagaliau netgi sostą. Jos augančius norus lydėjo priekaištai, pykčiai, senio kvailinimas ir nesibaigiantys reikalavimai duoti jai geresnę gyvenimo kokybę. Gaudama galią ji nevykdė teisingumo, nesirūpino vargingaisiais, nekūrė visuomeninės gerovės. Galiausiai valstybės valdovė vėl tapo ta pačia sene, sėdinčia prie suskilusios geldos. Senė sužlugdė savo karjerą iš savo vidaus, dėl savo godumo ir nepamatuotų norų. 

Vidinės grėsmės (susiskaldžiusios valstybės) faktorius mūsų šalyje man kelia nerimą. Tokios valstybės net ir nukariauti nereikia, ji pati pasiduoda, nes jos vidiniai ryšiai yra ne tamprūs, o trapūs.

Esu paprastas Lietuvos pilietis, kuriam Lietuva rūpi. Mano senelis kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę, mano močiutė buvo okupantų išvežta kalėti į Sibirą, ten pat skleisti Vakarų kultūros važiavo ir mano žmonos seneliai. Šitai rašydamas pirmiausia galvoju apie save patį, o ne apie kitus piliečius – ir kuo aš galėčiau prisidėti vienydamas mūsų valstybę? Juk Lietuvoje gyvenančius žmones sieja daugiau dalykų nei cepelinai, šaltibarščiai ir krepšinis. 

Mūsų nematerialus indėlis į tautos vienybę yra kur kas svarbesnis nei tas, kurį galima suskaičiuoti, kuriuo norėtųsi kažkuriam pasigirti. Galvodamas apie Lietuvą ir jos žmones, esu jai dėkingas už drąsą ir vienybę: senelių, tėvų ir savo paties kartai, kad nepabijojo ginklais apsikarsčiusio priešo. Prieš dvidešimt ketverius metus jam viešai buvo pasipriešinta mūsų žmonių valios stiprybe, tikėjimu savo tauta ir jos teise gyventi šioje mums Dievo duotoje žemėje ir savarankiškumu valdant savo šalį. 

Šiame dėkingume aš pats ir savo vaikus auginu, mokydamas minėti mūsų tautai svarbias datas ir įteisintas nereligines valstybines ir kultūros šventes.

Šiame dėkingume pats noriu geriau pažinti savo šalį, mokėti jos istoriją, domėtis įžymių ir iškilių gyventojų biografijomis. 

Šiame dėkingume jaučiuosi atsakingas rinkimuose, per kuriuos į valdžią veržiasi aibės neįgyvendinamus pažadus dalijančių populistų, kurie pagal Puškiną yra tiesiog senės, pakilusios nuo suskilusių geldų. 

Šiame dėkingume suprantu mūsų nuengtos, išsunktos ir iškankintos valstybės neturtą ir nedrįstu jo lyginti su Anglijos, Vokietijos, Norvegijos, Šveicarijos ir kitų turtingų valstybių pertekliumi.

Šiame dėkingume suprantu, kad dauguma tautiečių labiau galvoja apie tai, kaip jiems sekasi ir ko trūksta, ir todėl nepuolu jų smerkti. 

Šiame dėkingume turiu svajonę ir viltį, kad Lietuva bus ta šalis, kurioje yra gera gyventi visiems geros valios žmonėms, kurioje yra mokoma gerbti kitą žmogų, jo amžių, jo darbą, jo tikėjimą. Kurioje yra suteikiamos galimybės visiems, norintiems mokytis ir dirbti, kurioje nebėra vaikų globos namų, kurioje saugu vaikščioti gatvėmis, kurioje politikai viešai visuomenei kalba tiesą, kurioje prasikaltusios įžymybės yra teisiamos taip pat, kaip ir kiti piliečiai, kurioje Valstybė gali suteikti pagalbos ligotiems ir varguoliams, ir iš kurios nesinori važiuoti gyventi svetur. 

Baigdamas noriu sugrįžti prie Jėzaus. Iš tikrųjų tai per jį gyvendamas savo šalyje ir turiu šį dėkingumą ir viltį. Paskutinėje Biblijos knygoje yra parašyta, kad Jėzus yra „Karalių karalius ir viešpačių Viešpats“ (Apr 19,16). Jis yra tas, kuris supranta skaldančius ir vienijančius dalykus, jis yra tas, kuris įgalina ir pašaukia žmones dirbti savo darbą, atlikti savo pareigą, gyventi savo pašaukime, mylėti artimą, jaustis vertam ne dėl to, kas tau buvo padaryta, bet dėl to, ką dėl mūsų padarė Dievas. Jis yra tas, kuris kuria didingesnę valstybę nei tą, kokią bandome sukurti mes.

Šiame kontekste norisi pakviesti kiekvieną mūsų gyventi šioje laikinoje mūsų Valstybėje taip, ir į ją atsinešti tokį įnašą, kad ji būtų verta ilgo išlikimo, ir mums netektų sugrįžti vėl sėsti ant suoliuko prie skilusios geldos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Telia“ aptarnavimo kokybė klientą išmušė iš vėžių: man tai nesuvokiama (167)

Norėjau pranešti apie situaciją, su kuria teko susidurti naudojantis „ Telia “, vienos iš...

Nebūkime tipiniai rytų europiečiai – Vilniuje ir Kaune ne viskas taip blogai (26)

Vasara už lango ir širdis džiaugiasi. Nesidžiaugia tik miestiečiai, kurie kartkartėmis papuola...

Dvigubos pilietybės klausimas: kodėl diskutuojama su seimūnais, o ne eiliniais piliečiais? (44)

Norėtųsi reaguoti į Seimo nario Kęstučio Masiulio pamąstymus dvigubos pilietybės linkme,...

Sunku pamiršti vienos nakties nuotykį – jaučiasi save suteršusi (161)

Nors ir sakoma, kad neverta galėtis to, kas padaryta, nes nieko nesugrąžinsi ir nepakeisi, aš jau...

Medaus mėnuo sugadintas: patikros punkte pavogė asmens dokumentą (22)

Norisi visus įspėti, kad netektų taip skaudžiai pasimokyti. Pirmadienį, apie 13.30 val., Vilniaus...

Top naujienos

Lietuvos lenkai atskleidė kortas: jie save sieja ne su Varšuva ir ne su Maskva (32)

„Jei su mumis būtų geras žinovas, jis sakytų, kad čia sėdi litvinai . Lenkas niekada negertų...

Kinija demonstruoja karinę galią: signalai – grėsmingi (52)

Kinijos laivynas didėja ir įgauna vis naujos galios ir daro tai beprecedenčiu greičiu. Liepą...

Tėčio, auginančio „kitokį“ vaiką, istorija: ar neverta pamąstyti, kas iš mūsų išties neįgalūs? (75)

Rūdninkų knygyno įkūrėjas Deimantas Vainilka – trijų vaikų tėvas: iš pirmosios santuokos...

Naujausi reitingai: konservatoriai ir „valstiečiai“ lieka populiariausi (344)

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau lieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos...

Grynųjų pinigų atsisakiusio kavinių tinklo direktorius žengti atgal nežada (32)

Jau daugiau nei mėnesį dešimtyje „ Huracan Coffee “ kavinių tinklo prekybos vietų klientai...

Nepaisant „Naisių vasaros“ tyrimo, Karbauskio reitingai gerėja (160)

Serialo „Naisių vasara“ tyrimas neigiamos įtakos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Kelionė po Rusiją pilna stebuklų: kainos baisios, o svajonių alga – 400 eurų (927)

Ne tik Lietuvoje gyventojai skundžiasi aukštomis kainomis. Rusijoje, Sankt Peterburge, sutikti...

„Iš viršaus“: po NBA lygą sudrebinusių mainų – naujas iššūkis Valančiūnui ir visai „Raptors“ organizacijai (2)

Prieš kelias dienas įvykę mainai, kurių epicentre atsidūrė Kawhi Leonardas ir DeMaras DeRozanas,...

Vilniečiai nepatenkinti: pasitikėjimas Šimašiumi – žemiausias per visą kadenciją (153)

Pasitikėjimas Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi pasiekė žemiausią vietą per visą jo...

Baltieji rūmai atmetė Putino idėją surengti referendumą Rytų Ukrainoje

Baltieji rūmai penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvą...