Nesvarbu, ar esi vyras, ar homoseksualus asmuo, ar moteris, išgyvenanti menopauzę, ar nėščioji, nesvarbu, jei tau asmeniškai abortas moraliai nepriimtinas. Abortų klausimas yra simbolinis kaip ir žmogaus laisvės klausimas. Jei manai, kad valstybė neturėtų kontroliuoti moterų kūnų, turėtum pasakyti ne 72 valandų privalomajam laukimo laikotarpiui.
Primenu, kad visos žmogaus teisės ir laisvės yra trapios ir sunkiai iškovotos. 1817-ais Britanijoje kilo judėjimas už 8 valandų darbo dieną, tačiau dar ilgai Europoje tai tebuvo svajonė. Mažiau nei prieš 100 metų moteris gavo teisę balsuoti Lietuvoje, o Nigerijoje – tik 1960-aisiais. Tie, kas šiandien siūlo 72 priverstines valandas, vargu, ar sustos prie šio siūlymo.
Jie nori žaisti mūsų gyvenimais, nori avių bandos, kuri nekelia reikalavimų, kurią lengva valdyti gąsdinant krikščioniško pragaro liepsnomis. Šiandien 72 valandos, o ryt galbūt tam, kad „moterys būtų apsaugotos“, reikės, pavyzdžiui, uždrausti joms rašyti daktaro disertacijas? Juk dauguma studentų pripažins, kad doktorantūra sukelia daug streso ir gali pakenkti sveikatai, o moterų sveikatą reikia saugot, ar ne? Juk jos visos valstybei yra potencialios motinos, mokesčių mokėtojų „gamintojos“.
Šis pavyzdys gali pasirodyti absurdiškas, bet dabartinė valstybės politika ne kartą įrodė, kad negerbiamos žmonių teisės, laisvės, o gyvenimo gerovė tampa itin riboto žmonių skaičiaus privilegija. Tad net jei manai, kad šis klausimas visai su tavimi nesusijęs arba yra tau moraliai nepriimtinas, įstatymiškai patvirtintos 72 valandos priverstinio laukimo yra pavojingas žingsnis atgal žmogaus teisių atžvilgiu.
Šis valandų skaičiumi įvertintas „didžiojo brolio“ auklėjimas demonstruoja, kad mūsų gyvenimo autonomija slysta mums iš rankų. Rašau šį komentarą, nes bjauru žiūrėti, kaip elgiasi Lietuvos politikai. Ar jiems išties rūpi Lietuvos žmonių gerovė? Panašu, kad seimūnai, nesugebėdami kelti žmonių gyvenimo lygio, tiesiog ieško užnugario ir gelbėtis bando bažnyčios glėbyje.
Jie žaidžia abortų klausimu, „gėjų sąmokslu“ kaip kortomis, skirtomis masėms hipnotizuoti ir jų dėmesiui valdyti. Lietuvoje abortų skaičius ir taip mažėja kasmet. Kaip ir pačių piliečių, kurių vis daugiau ieško geresnio gyvenimo svetur.
72 valandos neatneš jokios realios naudos nei Lietuvos moterims, nei vyrams, nei vaikams. Kol valdininkai spręs abortų klausimą, o liaudis „žegnosis“ ir koliosis, nebus kam iškelti klausimo dėl darželių stygiaus, nemokamo mokslo, minimalaus atlyginimo dydžio, šildymo kainų, lytinio švietimo mokyklose, smurto namuose, prostitucijos, perpildytų vaikų namų, nedarbo lygio. Tad, lietuve/i, prieš pasiduodama(s) šiai raganų medžioklei paklausk savęs, ką realiai valstybė tau duoda ir ką nori atimti?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!