Žiūrėdamas rungtynes galvojau, kad yra šansas, kad tai tik stiprus sumušimas ar lengvas išnirimas, kuris išgis per kelias dienas ir Mantas Kalnietis sugrįš. Manau, daug kas taip galvojo.
Grįš, bet kitais metais. Visas internetas garsiai verkė apie tautą ištikusią nelaimę ir tragediją. Kai pagalvoji, tikrai rimta nesėkmė. Filmuose tokį blogą scenarijų sunkiai kas pasiūlytų. Paskutinėse rungtynėse, pagrindinis įžaidėjas? Krepšinio dievai jūs kokius marškinėlius vilkėjote? Man atrodo, visai be marškinėlių jie buvo.
Bet visuose bloguose dalykuose reikia matyt gerąją pusę, šansą kurį gavome.
1. Manau, niekas Lietuvoje iš rinktinės dabar nieko nesitiki. Na, yra tie keli didžiausi optimistai, bet kalbėkim apie sveikai galvojančius. Pasiruošimo metu nežaidėme gerai. O ir žaidėme su nemažai silpnų rinktinių. Man, pavyzdžiui, nepatiko gynyba ir varžovų lyderiai, metantys daugiau nei 20 taškų. O žaidėme su M. Kalniečiu, pagrindiniu įžaidėju, kapitonu. Nemanau, kad dabar daug kas iš rinktinės tikisi medalių. Visi jau „nurašę“ šį čempionatą. O kada mes laimim medalius? Būtent. Tai jei nebus didelio kracho, gali būti labai neblogai. Toks perversmas gal bus gerai, nes yra blogai;
2. Šimtą metų verkiam, kad neturim antro įžaidėjo. Neturėjo Šaras (Šarūnas Jasikevičius – DELFI), neturėjo Kalnietis (Mantas Kalnietis – DELFI). O kas daro labai įdomų įspūdį šią vasarą rinktinėje? Taip, Šarūnas Vasiliauskas. Pripažinsiu, „nurašęs“ jį buvau. Ir dar toliau nei Lenkijos lyga. O dabar labai smagus atradimas. Net norėdavau, kad daugiau duotų jam pažaisti, nei M. Kalniečiui. O dabar tai jis tikrai galės pažaisti. Tad galbūt M. Kalniečio trauma bus postūmis Šarui (Š. Vasiliauskui – DELFI) įgyti pasitikėjimo, rimtos patirties, o ne lenkų lygos batalijų. Galbūt kitą vasarą jis sugrįš dar stipresnis ir norės „pasiimti“ savo minutes. Ne jų tikėtis, o jas atimti. Jei Š. Vasiliauskas čempionato metu nepametinės kamuolių aikštės viduryje kaip Vytenis Čižauskas ir nebus apstumdytas aukštesnių ir sunkesnių įžaidėjų, galime pamatyti labai įdomų žaidėją;
3. Turime progą įrodyt, kas yra geriausiai kamuoliu besidalinanti komanda. Komanda, nors ir neturi daug laiko, turi persigrupuoti ir žaisti kartu, nelaukti, kol kas sukurs progą, o eiti kartu vieno tikslo link. Turime progą įrodyti, kad tos kalbos apie komandinį lietuvių žaidimą yra tikros, ne tik legendos.
Antras penketas, žaisiantis greičiausiai su Renaldu Seibučiu pirmoje pozicijoje, turės būti ne blogesnis ir neturės teisės strigti, jei norime kažką pasiekti. Komandoje gausu talento, pilna patyrusių žaidėjų. Pasiteisinimas, kad trūko Manto Kalniečio nebus vyriškas. Reikia būti tuo kumščiu, o ne apie jį tik kalbėti.
Lietuva atsikels, apsipratusi su M. Kalniečio netektimi, bet liks toliau nenušluostytomis ašaromis. Jas gali pakeisti tik džiaugsmo ašaros. O tam reikia nuvažiuoti į Ispaniją ir tyliai laimėti rungtynes. Vienas po kitų. Dabar reikia pamiršti traumą, reikia pergalių. Laukia keistas čempionatas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!