Jis kreipėsi į „Delfi“ teigdamas, kad nors ir turi išlaikyti darbuotojus, gauna tik nedidelę mėnesinę paramą. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, autorius ne visai teisingai supranta situaciją ir į laiške minimą paramą pretenduoti negali.

„Buto nuoma pagal verslo liudijimą užsiimantis asmuo toliau sau gauna pajamas ir papildomai Valstybės skiriamą 257 eurų paramą. Kirpėja, dirbanti pagal pažymą, privalėjo sustabdyti veiklą (o ne paslaptis, kad dalis jų vis tik rado būdų kaip užsidirbti) ir neteko galimybės gauti pajamų, ji taip pat gauna 257 eurus, – rašė skaitytojas.

– Ta pati suma atseikėta internetinę veiklą vykdantiems asmenims, kurie neturi darbuotojų ir nenuomoja patalpų. Tuos pačius 257 eurus gauna asmenys, kurie yra sukūrę darbo vietas, turi nuomos bei kitus didelius įsipareigojimus.

Ar Vyriausybė gali atsakyti, kodėl asmeniui, kuris kiekvienais metais sumoka mokesčius nuo tūkstantinių sumų, neužtikrina net minimalaus darbo užmokesčio dydžio paramos, kai tuo tarpu visiems darbuotojams užtikrinamas minimalią mėnesinę algą (MMA)?

Kodėl jis, sumokėjęs daugybę mokesčių ir gaudamas 257 eurų paramą, turi savo darbuotojui užtikrinti minimalų atlyginimą? Net gavus minimalaus atlyginimo dydžio paramą, to nepakanka atsiskaityti su darbuotoju, nes darbdavys privalo sumokėti ir mokesčius.

Kodėl bedarbis, pasirinkęs pašalpas, vietoje jam nepatinkančio darbo užmokesčio, papildomai savo darbo paieškoms gaus keturis penktadalius to, ką gauna asmuo, bandantis išlaikyti darbo vietas, mokantis atlyginimą, skolinantis lėšas įsipareigojimų padengimui?

Kodėl toks asmuo, kuris yra sukūręs darbo vietas bei sąžiningai mokėdamas mokesčius ir vykdydamas įmonėms analogišką veiklą negali pretenduoti į subsidiją, kuri skirta mikro įmonėms?

Ar Vyriausybė nemoka matematikos, ar tiesiog nenori vargintis paskirstyti paramą proporcingai ir adekvačiai?

Gerbiami ponai, 257 eurų nepakanka sumokėti darbuotojų atlyginimams, padengti nuomos kaštus (net jei jie bus subsidijuojami), sumokėti eksploatacinius mokesčius, padengti kitus sutartinius įsipareigojimus, kurie yra būtini vykdant komercinę veiklą. Ir, toli gražu, jų nepakanka šeimai auginančiai vaikus!

Oi ne, neprašau Vyriausybės mane ar kitus vykdančius individualią veiklą asmenis išlaikyti, prašau teisingumo ir adekvatumo skirstant pinigus, kuriems atsirasti ar grąžinti aš mokėjau ir mokėsiu mokesčius. Prašau neversti manęs galvoti apie šešėlinį darbą.

Kai kurie juokiasi iš mano niekam nereikalingo sąžiningumo, o valstybės institucijų nedrausminami šešėlyje dirbantys konkurentai mažina mano bei valstybės pajamas, nuleisdami kainas mokesčių dydžiu. Noriu dirbti sąžiningai, mokesčius mokėti sąžiningai, miegoti naktimis ramiai ir didžiuotis, kad prisidedu prie savo Valstybės gerovės, kad esu pilnavertis jos narys. Taip pat prašau vertinti tai, ką per daugelį metų daviau savo Valstybei – parama turi būti proporcinga duotos naudos dydžiui.

Gerbiami Vyriausybės atstovai, ar patiktų, kad jums, sulaukus pensijinio amžiaus, būtų nuspręsta pensijas mokėti visiems vienodas – asmenims, nesukaupusiems darbo stažo, asmenims, dirbusiems ir mokėjusiems mokesčius nuo minimalaus atlygio ir jums, kuris dirbote daugiau ir biudžetui atseikėjote keliskart didesnius mokesčius?

Su visa pagarba.“

SADM atstovė Milda Levandraitytė portalui „Delfi“ paaiškino, kad laiško autorius vienoje temoje kalba apie dvi skirtingas paramas.

„Šiuo atveju skaitytojas susiejo paramą savarankiškai dirbantiems asmenims ir subsidijas darbdaviams, kad jie išlaikytų darbuotojus, tačiau tai skirtingi dalykai.

Darbdavys, kuris turi darbuotojų ir karantino metu paskelbia jiems prastovas, iš Užimtumo tarnybos gali gauti subsidiją, kuri siekia 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto.

Darbuotojui mokamas ne mažiau nei minimalus darbo užmokestis, o darbdavys, be kita ko, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų atidėjimo – tai taikoma netgi mokesčiams nuo subsidijų, kurias skiria valstybė.

Darbdavys negauna paramos savarankiškai dirbantiems asmenims (257 eurų už mėnesį), tai skirtingos rūšies parama skirtingais pagrindais dirbantiems asmenims.

Darbdavys gauna subsidiją darbuotojų išlaikymui. Beje, į subsidijas darbdaviai galės pretenduoti ir 6 mėnesius po karantino: subsidija sieks nuo 100 iki 30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, subsidija kas du mėnesius mažėja: iš pradžių 100 proc., paskui 50 proc., dar vėliau 30 proc. Šios nuostatos dėl subsidijų po karantino įsigalios, jeigu jas pasirašys prezidentas.

Dėl 257 eurų išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui į Užimtumo tarnybą turi kreiptis pats savarankiškai dirbantis asmuo, ne darbdavys“, – sakė M. Levandraitytė.