Šiek tiek istorijos: 2030-aisiais pasauliečiai vyksta į Lietuvą dėl pasiekimų gamtos mokslų, fizikos ir medicinos srityse. Studijos Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universitete lyginamos su medicinos studijomis Kembridžo, Oksfordo ar J. Hopkinso universitetuose. Lietuva pateisinusi savo kaip kosminės valstybės vardą - lietuvių astronautė pabuvojo kosmose, o Fizinių ir technologinių mokslų centre, įsikūrusiame greta Molėtų, nuolat savo atradimus tobulina pasaulio fizikai, astronomai, lazerinių ir kosminių technologijų mokslininkai. Lietuvių biochemikai išrado vaistus nuo onkologinių ir genetinių ligų, taip pat išgydė pasaulį nuo depresijos.

2030 metais kiekvienoje Lietuvos seniūnijoje susikūrusios tikrosios bendrijos, kurios išlaiko po kelias sporto, mokslo ar meno komandas. Seniūnijose kaip iš bibliotekos galima pasiimti dviratį, kamuolį, valtį ar smuiką. Vaikai ir suaugę treniruojasi ar šiaip žaidžia atviruose ir uždaruose aikštynuose, stadionuose ar baseinuose. Bendruomenė sprendžia, kur investuoti miestelio lėšas, skiria stipendijas išvykusiems studijuoti į užsienį, apmoka vestuves ir jaunavedžių medaus mėnesio keliones po pasaulį.

Lėšų lavinimui ir inovacijoms finansuoti atsirado po to, kai miestuose ir miesteliuose ėmė kauptis perteklinis biudžetas, nes nebereikėjo mokėti išmokų.

Visų amžiaus grupių gyventojai apsirūpino darbu ir pakankamomis pajamomis dėl į šalį vardan kvalifikuotų medicininių paslaugų vykstančių turistų, mokslininkų, laikinų globalių korporacijų darbuotojų. Jie Lietuvoje atrado švarią gamtą, sveiką maistą, rankų darbo gaminius, o, praleidę dvasinės ir fizinės sveikatos atstatymo laikotarpį, susižavėję nuoširdžiais gyventojais, įsivaikino visus Lietuvoje be tėvų buvusius vaikus.

Išmanusis transportavimas (mokslininkų vertinamas, kaip teleportacinių technologijų pradžia) iš esmės pakeitė švietimo sistemą – visoje Lietuvoje įsteigtas specializuotų klasių tinklas su fantastiškiausiais mokytojais ir neįtikėtinomis laboratorijomis. Mokiniai tiesiog pagal tvarkaraštį per pertraukas persikeldavo į reikiamas klases. Tapo įdomu mokytis, išnyko atskirtis ir patyčios.

Miestų savivaldybės jau anksčiau suvokė identiteto svarbą ir pradėjo specializuotis įvairiose srityse. Elektrėnai dėl strategiškai patogios vietos išvystė medicinos diagnostiką, Kretinga – slaugos paslaugas, nes Klaipėdos universitete įgyvendintos Sveikatos mokslų studijų idėjos, o Palangos oro uostas supaprastino klientų keliones. Ignalina tapo kineziterapijos ir jogos centru, kur žmonės vyksta fizinės bei dvasinės sveikatos Labanoro miškuose taisyti.

Svečiai ėmė masiškai vykti į šalį sveikatintis, nes jų gerovę užtikrino aukštą profesionalumą išugdžiusios medicinos, diagnostikos, slaugos ir reabilitacijos industrijos, gavusios valstybės dėmesį ir ekonominę paramą savo sričiai.

Proveržį inicijavo Valstybinis turizmo departamentas. Real is beautiful akcentu tapo ne pažintinės ar savaitgalio ekskursijos, o ilgalaikės medicininės reabilitacijos paslaugos bei sveikatingumo kursai, skirti įvairiausiems žmonių poreikiams - nuo gimdyvių iki senjorų. Traukos pagrindą sudarė jau esantys medicininės diagnostikos, odontologų centrai, plastinės chirurgijos ir medicinos klinikos, reabilitacijos centrai, sanatorijos, prie jų prisijungė aptarnaujančios sritys – apgyvendinimo, maitinimo, transporto, pramogų.

Nes savo laiku patikėjome, kad gydymas, reabilitacija ir investicijos į sveikatingumą kuria itin aukštą pridėtinę vertę ir dar ilgai nebus pakeisti robotais.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI su kitomis žiniasklaidomis priemonėmis pradėjo įgyvendinti projektą – Idėja Lietuvai. Tai – iniciatyva, skirta išgryninti tris pagrindines idėjas, kurias įgyvendinus greičiau, Lietuva turėtų galimybę išlikti ateinančius 100 metų.

Kviečiame aktyvius Lietuvos piliečius pasidalinti savo idėja ir taip prisidėti prie Lietuvos valstybės stiprinimo. Daugiau informacijos čia.