Viena aišku: Covid-19 atvejų visame pasaulyje skaičius vėl auga, o Lietuvoje – ypač. Jei dabar izoliacijoje jau yra virš 3000 žmonių , nesunku įsivaizduoti, kas bus prasidėjus mokslo metams.
Juk bet kam iš tėvų aišku, kad vaikai dažniausiai bet kokį virusą parneša iš mokyklos, o paskui juo apdalija ir visus kitus šeimos narius.
Ir jei kitų virusų atveju nukenčia viena šeima, tai šiuo atveju dar izoliuotis turės ir visa klasė, tos klasės vaikų tėvai, o gal ir visa mokykla. Akivaizdu, kad tada ir Lietuvos ekonomikai bus labai blogai, nes tėvai nebegalės dirbti.
Būčiau už nuotolinį mokymą. Aš, kaip 2 vaikų, jau praėjusių mokyklos džiaugsmus ir vargus, tėvas, labai gerai žinau mokyklos pliusus ir minusus. Tikrai ne visada tiesioginis mokymas yra geriausia.
Jei būtų buvusi galimybė mokytis nuotoliniu būdu, kai nebuvo koronaviruso, būčiau to norėjęs. TIk kai kuriuos dalykus – dėl itin didelio pamokų kiekio ir dėl to kylančios laiko stokos.
Nes vyresnėse klasėse vaikai kasdien turi po 7-8 pamokas. Jei pamokos aštuonios, jos baigdavosi... apie 15 val. 30 min. Vaikai namuose būdavo tik 16 val.
Vaikas išalkęs iki nusilpimo, jei iš ryto užsimiegojęs pamiršdavo įsidėti ką nors pavalgyti, o į valgyklą dėl eilių ten per pertraukas nesuspėdavo.
Sutikite, nepilnamečiams mokymasis iki 15 valandos nuo pat ryto – tikrai ne kas. O ir keldavosi, kad suspėtų 8 ryto į pamokas, 6 valandą, nes mokykla ne prie namų.
Eidavo užsimiegoję, nes kurį paauglį nuvarysi miegoti 21-22 valandą? Jų nenuvarysi gulti tokiu laiku, kaip darželinukų ar pradinukų.
Svajonė buvo, kad būtų daugiausia 5-7 pamokos. O tai ir buvo galima padaryti, jei mokyklos būtų žiūrėjusios lanksčiau: dailė, muzika, tikyba/etika, geografija, istorija, lietuvių literatūra galėjo ir seniau vykti nuotoliniu būdu.
Kitaip sakant, būtų visiškai išvengta kasdien bent 1 pamokos, ir tai jau daug. Ypač tai būtų svarbu dabar.
Todėl siūlau visus dalykus, kur nereikia aiškinti formulių, kurių užduotys remiasi vaikų kūrybiškumo, kritinio ir vertybinio mąstymo ir interpretacijos lavinimu, perkelti iškart į nuotolinį mokymą, galbūt visiems laikams, nes ta kryptimi pasaulis ir taip eina.
Beje, vienas iš mano vaikų, taip mokėsi etikos per visas 11 ir 12 klases, nes esant paskutinei 8 etikos pamokai, nespėdavo į treniruotę, kuri prasidėdavo 16 val., o pamoka baigdavosi 15 val. 30 min. ar dar kiek vėliau. Todėl asmeniškai sutarėme su puikiu etikos mokytoju, kad užduotis atliks raštu, kaip rašinėlius, ir jam atneš.
Ir dabar sūnus sako, kad tai buvo daugiau naudinga nei tikros pamokos. Nes namie atlikdamas užduotis prisiskaitė daug gerų knygų, net filosofinių veikalų, o mokykloje tik atmestinai kažką surašydavo, kaip sakė, „ant durniaus“.
Manau, taip būtų ir su dailės, muzikos mokymu. Juk kiek „Youtube“ yra muzikos! Ir klasikinės, kokios tik nori. Kiek tinklalapių, leidžiančių susipažinti su pasaulio daile!
Įsiminti istorijos, geografijos faktus irgi galima namie, o lietuvių literatūrą skaitant namie, gal ir daugiau knygų mokinukai perskaitytų, įdomiau jas interpretuotų, kai nebūtų spaudimo klasėse mąstyti būtent taip, kaip nurodo.
Tai toks mano siūlymas iš savo vaikų mokslų patirties.
