Minėtoje diskusijoje buvo akcentuojamos konkrečios tarnavimo kariuomenėje detalės, tačiau aš norėčiau pažiūrėti į tarnybą kariuomenėje iš tam tikro atstumo. Iš karto įspėju, skaitymas nebus lengvas, čia reikia galvoti. Karta „Noriu iPhone ir BMW dabar“ kažin ar supras mano teksto prasmę, bet išsilavinę žmonės, tikiuosi, su manimi sutiks.
„Mes nieko šaliai nesame skolingi, todėl neisime į kariuomenę, o važiuosime užsidirbti į Angliją“
Manau, šis tvirtinimas yra labiausiai paplitęs pasiteisinimas dėl nenoro tarnauti šauktinių kariuomenėje. Be to, dažniausiai jį išreiškia jauni žmonės, vargiai baigę mokyklą. Be akivaizdaus fakto, kad valstybė suteikė jiems galimybę eiti į vaikų darželius, mokytis mokykloje, gydė juos visą tą laiką, šiuolaikinė karta turi tokią skurdžią atmintį, kad pamiršo apie du globalius pasiekimus, už kuriuos jie yra skolingi valstybei iki „grabo lentos“.
1) Tai tas, kad paskutiniai karo šaudymai Lietuvos teritorijoje nuskambėjo 1991 metais. Nebuvo šalies teritorijoje sprogimų, bombardavimų, pabėgėlių, griovimų ir kitų košmarų, kurie vyko ir vyksta iki šiol postsovietinėje erdvėje. Nebuvo areštų, tremimų, deportavimų. Visą šitą siaubą prisimena tie, kam yra per 30, todėl jie ir vertina šiandieninį ramų gyvenimą. Galbūt dėl to patriotų žymiai daugiau tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie vertina tai, ką jie turi dabar;
2) Galimybę išvažiuoti užsidirbti į Angliją ir Švediją irgi suteikė valstybė, kuri ankstyvaisiais devyniasdešimtaisiais metais pasirinko tam tikrą šalies vystymo kelią, sekė juo, o jo pasekmė – šalies narystė NATO ir ES.
Dabar apie tai, kodėl privalomą šaukimą į kariuomenę aš laikau teigiamu dalyku ir šalies piliečiams, ir visai šaliai. Į Lietuvą atėjus kapitalizmui, deja, perėjimas nuo mokymosi mokykloje iki savarankiško gyvenimo pasidarė pernelyg trumpas ir labai smogiantis. Yra dvi priežastys. Pirma, tėvai turi mažai laiko vaikų auklėjimui ir kontrolei dėl to, kad jie yra priversti daug laiko skirti darbui ir uždarbiui. Antra, valstybė dar nesukūrė jaunimo socialinės paramos šiuo laikotarpiu sistemos. Abi šios priežastys yra laikinos, apčiuopiamoje ateityje, sutvirtėjus valstybei ir pakilus materialiam gyvenimo lygiui, jos bus išspręstos. Norintiems praburbėti apie 25 metus nepriklausomybės noriu priminti, kad socialiai orientuotos visuomenės kūrimas užima daug daugiau nei 25 metus, o štai gyvenimo pagerėjimas Lietuvoje įstojus į ES pastebimas plika akimi.
Tad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios šaliai yra reikalingas privalomasis šaukimas į kariuomenę, mano manymu, yra pagalba jaunimui šiuo pereinamuoju laikotarpiu. Štai kokie yra šaukimo pliusai:
1) Jaunas žmogus, visų pirma, gauna bendravimo kolektyve su įvairių tautybių, skirtingo tikėjimo, skirtingo išsilavinimo lygio žmonėmis, įgūdžių, supranta, kad daugeliu atvejų žodis „reikia“ ima viršų prieš žodį „noriu“. Kariuomenė įkala į galvą faktą, kad siekiant savo tikslų reikia dirbti, o apdovanojimai nekrenta iš dangaus;
2) Kariuomenė – tai ir socialinis maišytuvas, kuriame susimaišo skirtingų socialinių sluoksnių žmonės. Visuomenės sucementavimui labai svarbūs yra ryšiai tarp ūkininkų, darbininkų ir inteligentijos sluoksnių, kurie sukuriami kariniame kolektyve, kai šalia Dzūkijos mokyklos abituriento tarnauja karys, baigęs universitetą Anglijoje. Tai viena iš pačių svarbiausių kariuomenės funkcijų, nes dabar plika akimi matoma visuomenės sluoksniavimosi ir ryšių tarp skirtingo išsilavinimo lygio grupių nutrūkimo tendencija;
3) Nauja specialybė, naujos žinios, nauji įgūdžiai, kurių gali prireikti būsimame gyvenime ir, galimas daiktas, karjeros pradžia. Galimybė pereiti į profesionalią karinę tarnybą, jeigu suvokei, kad tai yra tavo profesija;
4) Karjeros siekimas, suvokimas, kad dėdamas daugiau pastangų tu gali pasiekti daugiau, nei kiti;
5) Kariuomenė moko nugalėti sunkumus, nepalūžti, nesislėpti į krūmus, o daryti tai, ką reikia, net nenorint. Moko būti komandos, kolektyvo dalimi, kai tavo interesai yra niekas, lyginant su būrio, kuopos interesais;
6) Kariuomenė moko tave patriotizmo. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi būti jos patriotas – tai aksioma. Neklausk, ką tavo šalis tau davė, klausk, ką gali duoti savo šaliai;
7) Kariuomenėje tu gauni antrą tėvą – vadą, kuris turi didžiulę jaunimo auklėjimo patirtį, griežtą, reiklų, tačiau tuo pačiu metu žmogų, kuris linki tau tik gero ir kurio prioritetas yra tavo saugumas;
8) Jaunimas tampa sveikesnis, fiziškai stipresnis. Būtent pačiu kritiškiausiu laisvės nuo tėvų gavimo laikotarpiu žmogus gauna pasimėgavimą dėl fizinių užsiėmimų, augančių raumenų, geresnių fizinio pasirengimo rezultatų, jausmą, o ne mėgavimąsi pigiu alumi su traškučiais ant sofos. Ką ir kalbėti – daugeliui šauktinių kariuomenė – tai ir galimybė sočiai valgyti, gauti medicininę pagalbą. Daugeliui tai yra galimybė ištrūkti iš savo ne paties maloniausio bendravimo rato ir netapti alkoholiku arba narkomanu;
9) Užsienio kalbos mokymasis tarptautinių mokymų metu. Žinoma, neįmanoma išmokti kalbos per 2-3 dienas, tačiau motyvaciją mokytis kalbos per tokį laiką galima gauti. Ypač, jei matai, kad tavo amžininkas iš Danijos kalba angliškai, o tu – ne;
10) Daugeliui šauktinių iš kaimo vietovių tai yra galimybė pamatyti, kad Lietuva – tai ne tik tavo gimtasis vienkiemis, bet ir Vilnius, Klaipėda, jūra. Ir atvirkščiai – miestų gyventojams galimybė suvokti, kad Lietuva – tai ir nedideli kaimai su savo tvarka, kuriuose gyvena tokie patys žmonės, kaip ir jie;
11) Tam tikras finansinis tramplinas, sukuriamas išmokų už tarnybą pagal šaukimą. Žmogus, niekada iki tol neturėjęs daugiau nei 10 eurų rankose, gauna sumą, kuri suteikia jam galimybę pradėti įgyvendinti savo gyvenimo planą, bent keliems mėnesiams suteikia galimybę negalvoti apie einamąsias išlaidas;
12) Ir svarbiausia – kariuomenė moko tave gyventi, užstoja tau tėvus keliems mėnesiams ir visada sako tau žiaurią tiesą. Be sunkaus darbo nebus rezultato. Nuo problemų pabėgti negalima – jas reikia spręsti. Gyveni/dirbi/tarnauji kolektyve – būk kolektyvo dalimi: gerbk kitų interesus, tada ir tave gerbs. Gyvenime visada yra viršininkas, vadas, kurio įsakymas yra privalomas. Nori pats būti vadu – būk pasirengęs prisiimti ir didžiulę atsakomybę ne tik už save, bei ir už pavaldinius.
Aš pats tarnavau kariuomenėje dvejus metus, sąlygomis, kurios buvo daug sunkesnės, nei dabartinės. Bet prisimindamas savo kariuomenės tarnybą prisimenu tik gerus dalykus. Kariuomenėje įgijau gyvenimo kolektyve įgūdžius, ir dažniausiai šių įgūdžių dėka aš pasiekiau tai, ką dabar turiu.
O matantiems kariuomenės tarnyboje tik purvą turiu klausimą – kas eina ten tarnauti? Kitų planetų ateiviai? Ar vaikinai, gyvenantys kaimyniniame name? Naivu manyti, kad pakeitę „Adidas“ treningus į karinę formą žmonės iš karto tampa rožiniais elfais. Šauktiniai – tai mūsų visuomenės pjūvis, su visomis jos problemomis. Ir kariuomenės užduotis – padaryti jaunimą geresnį, išmokyti nešiukšlinti, sportuoti, o ne gerti. Ir kariuomenė su savo užduotimis susitvarko. Negalima išskirti atskiro fakto arba nuotraukos ir sakyti „Ten taip vyksta visada“.
Kai skaitote, kad kariuomenėje apsinuodijo 3 žmonės, pagalvokite apie tai, kad šį faktą greitai nustatė, žmones paguldė į stacionarą, išgydė. Ir pagalvokite, kiek jaunų žmonių tikrai per tą patį laiką susižalojo girti keliuose, tapo narkomanais, kitaip sulaužė savo gyvenimą tik dėl to, kad jų neišmokė gyventi teisingai.
Pabaigai – du prašymai. Pirmas – inteligentijai, politikams, verslininkams – būtinai siųskite savo vaikus į kariuomenę pagal šaukimą. Auklėkite juos taip, kad kariuomenė jų planuose būtų pirmoji po mokyklos. Devyni mėnesiai yra niekas, palyginus su ta nauda, kurią kariuomenė duos Jūsų vaikams ir mūsų šaliai.
Antras – merginoms. Kai su jumis klube susipažįsta jaunas žmogus, paklauskite jo: „O tu ar tarnavai pagal šaukimą?“. Jeigu atsakys „ne“, tai ir kam gi jums šis narcizas, kuris gyvenime negalės apginti savęs, o ką jau ir kalbėti apie Jus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Esate šauktinis? O gal jau tarnavote 9 mėn. Lietuvos kariuomenėje ir norite išsakyti nuomonę? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Šauktinis“.