Šiame straipsnyje nenoriu kalbėti apie per aukštas butų kainas ar kitas blogybes, noriu išskirti baisiausią – „Jei butas tiks, bus imamas vienkartinis tarpininkavimo mokestis“. Visus kartus, kai nuomojausi, pasitaikydavo ši mistinė sąvoka, tačiau nė karto jo nesu mokėjęs ir nemokėsiu ateityje.
Visų pirma noriu paaiškinti, kaip butų nuomos srityje dirba nekilnojamojo turto brokeriai. Esmė labai paprasta. Jie sukuria vertę buto nuomotojui. Ta vertė yra tai, kad jis padarys kokybiškas nuotraukas, gražiai, pabrėždamas privalumus aprašys butą skelbime, įvertins jį pagal rinkos vertę, galimai turės klientų nuo seniau ir, žinoma, aprodys butą potencialiems nuomininkams. Jei buto savininkas yra užsiėmęs asmuo – jam tai yra priimtina. Tai parodo, kad vertę NT brokeris sukuria buto nuomotojui ir už tai įprastomis/normaliomis sąlygomis gauna atlygį iš buto šeimininko. Atlygis paprastai yra 100 proc. vieno mėnesio nuomos kainos (pvz., jei butą šeimininkas išnuomoja už 500 eurų, mokestis už nuomininkų radimą ir yra 500 eurų), nebent sutariama kitaip. Tokiu principu veikia tikros nekilnojamojo turto agentūros (beje, Lietuvoje ne tiek ir daug).
Tačiau kur buvę kur nebuvę į rinką įsibrauna nekilnojamojo turto, kaip aš vadinu, „brokoliai“. Tai yra iš dalies panašaus veiklos principo brokeriai, tačiau buto savininkui nesutikus mokėti pilnos kainos už paslaugas – jis pasiūlo sumokėti pusę, o kitą pusę neva padengs nuomotojai. Kas nutinka – nuomotojui, mano galva, jie nesukuria absoliučiai jokios vertės, bet už tai nori gauti „vienkartinį tarpininkavimo mokestį“, kas faktiškai yra pinigų išmetimas į balą ir nei vienas protingas ar bent kiek protingas žmogus su tuo nesutiktų.
Pavyzdžiui, buto nuomos kaina yra 500 eurų. „Brokoliui“ nepavyko įtikinti buto savininko, kad sukurs jam vertę už tokią sumą. Tada jis pasiūlo: „Dalinkime sumą per pusę – 250 eurų sumokėsite Jūs, o 250 eurų – nuomininkas“. Dažnai buto šeimininkas, nesuprasdamas, kad jo buto nesinuomos protingi asmenys, tokiai avantiūrai pasiryžta. Bet kas nutinka – paprastas studentas, atvykęs iš Kelmės ar kito miesto, nori įsikurti. Jam tikrai patinka butas ir jis jau pasirašytų sutartį, kai staiga brokolis pareiškia – yra vienkartinis tarpininkavimo mokestis. Bet už ką jis? Juk agentą savo akyse matėte vos 10 minučių. Už tai jis prašo sumokėti 250 eurų.
Apskritai pradėjau domėtis, ar tai yra legalu, nes „vienkartinis tarpininkavimo mokestis“ faktiškai yra pinigų pasisavinimas už nieką. Visada klausiu: o kokią vertę Jūs sukuriate už paminėtus 250 eurų? Paprastai „brokolis“ neturi ką pasakyti, nuryją kartų žodį ir pasiūlo paieškoti kito buto. O jei ne šis pinigų išmetimas į balą – juk būčiau išsinuomojęs.
Taigi noriu pasidalinti keliais patarimais, kurie padės tiek nuomotojams nuomojant butą, tiek nuomininkams, kaip apeiti „brokolį“.
Nuomotojams:
Jūsų butas yra įdomus ir jį norime išsinuomoti. Jei atsiras „vienkartinis tarpininkavimo mokestis“, potencialiam nuomininkui telieka dvi išeitys: arba apeiti „brokolį“, arba susirasti kitą butą. Beje, gal atsiranda individų, kurie ir pasiryžta mesti pinigus į balą (gal tėvai davė ar laimėjo loterijoje), bet aš tokio nei vieno nepažįstu. Taigi: neleiskite brokoliui iš potencialių klientų lupti „vienkartinio tarpininkavimo mokesčio“. Taip Jūs kenkiate tik sau:
a) nusiderėkite iki Jums tinkamos sumos;
b) raskite pigesnę agentūrą/ brokerį, kuris sutiks dirbti už Jums tinkamą sumą;
c) nuomokite pats;
d) raskite draugą brokerį;
e) nepasirašykite sutarties;
f) niekada neleiskite leisti savo buto išnuomojimui, kai jums siūlo „nulupti“ pinigus iš nuomininko, kuris jau būtų išsinuomojęs jūsų būtą.
Nuomininkams:
Jei jau pasitaikė taip, kad skelbime aptikote eilutę „Jei butas tiks, bus taikomas vienkartinis tarpininkavimo mokestis“, bet butas Jums patinka, siūlau pasielgti taip, kaip visada pasielgdavau ir elgsiuos toliau: apeiti šį barjerą. Tai padės padaryti pagrindinis patarimas – gauti šeimininko kontaktus. Tai galima padaryti:
a) paprašykite pas patį „brokolį“ argumentuodami, kad ankstesniame bute buvo blogas šeimininkas ir neuždavę tiesiogiai kelių klausimų nesinuomosite;
b) paprašykite kaimynų;
c) susitikimo metu, jei be „brokolio“ yra ir šeimininkas, paduokite jam raštelį su savo kontaktais ir paprašykite, kad susisiektų. Dažnai buto šeimininkai supranta, kad potencialiam nuomininkui „brokolis“ vertės nesukūrė;
d) palikite raštelį ant durų/ pašto dėžutėje, ar bet kur, kur galimai pamatys buto savininkas;
e) kai jau pavyko gauti buto savininko kontaktus – draugiškai jam paaiškinkite, kad patiko butas, esate mokūs ir tvarkingi, bet nenorite į balą išmesti 250 eurų (ar jis pats norėtų?)
Apibendrinant: mano manymu, „Vienkartinis tarpininkavimo mokestis“ tai yra elementarus pinigų pasisavinimas už nieką, nebent NT „brokolis“ Jums išaiškins kitaip. Tiesa yra tai, kad jie patys nežino, kaip argumentuoti, už ką pasisavina iš Jūsų apvalią sumelę. Juk matėtės ~10 min., kokią vertę Jums sukūrė?
Nemokėkite, apeidinėkite, neleiskite imti pinigų. Manau, jokia normali NT įmonė neims iš nuomininkų „vienkartinių tarpininkavimo mokesčių“. Nuomotojams rekomenduoju nekasti sau duobės – arba sumokėkite visą sumą brokeriui, arba nusiderėkite. Kitu atveju Jūsų butą potencialūs nuomininkai tiesiog apeis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos direktorius Rimas Kirdulis sutiko pakomentuoti skaitytojo išdėstytą nuomonę apie tai, ar brokeriai gali imti mokestį iš nuomotojo ir nuomininko. Pasak jo, kol įstatymo projektai, reglamentuojantys NT brokerių veiklą, guli politikų stalčiuose, vienareikšmiškai įvertinti, kurios kainodaros geros, kurios blogos, sudėtinga.
„Istoriškai taip susiklostė, kad NT brokeriai turi įvairias komisinių kainodaras. Tai susiję su skirtingomis NT agentūrų strategijomis, brokerių gebėjimais, motyvacijos metodikomis ir kitais dalykais. Nėra jokio teisinio reglamentavimo, kas išskirtų kažkurią vieną teisingiausią kainodarą, ar draustų kitas, – nurodė R. Kirdulis. – Pastebime, kad yra žmonių, linkusių nuvertinti brokerio darbą, tačiau visai be reikalo. Iki sandorio sudarymo nueinamas ilgas kelias. Brokeris dirba su dideliu kiekiu informacijos, duomenų bazėmis, derina objekto specifiką su kliento poreikiais, važinėja į susitikimus, naudoja reklamą, pristatinėja objektus, dėsto sąlygas rengia dokumentus ir atlieka dar nemažai kitų, tarsi nematomų darbų. Atsižvelgiant į visa tai, sudėliojama sandorio kainodara.“
Pasak R. Kirdulio, nėra vieno dydžio komisinio mokesčio, jis gali būti ir 3 proc., bet gali būti ir 8 proc., taip pat niekur nėra nustatyta, kas – pirkėjas, pardavėjas, ar abu turi mokėti komisinį brokeriui.
„Klientas visada gali rinktis ir, jei sąlygos netinka, ieškoti kito varianto. Teisinis šios veiklos reguliavimas įneštų daugiau aiškumo, bet kol įstatymo projektai reglamentuojantys NT brokerių veiklą guli politikų stalčiuose, vienareikšmiškai įvertinti, kurios kainodaros geros, kurios blogos, deja, negalime“, – nurodoma komentare.
Jūsų nuomonė visai kitokia? Dirbate brokeriu ir norėtumėte paprieštarauti? O gal atvirkščiai, šiuo metu ieškote buto nuomai ir norėtumėte pasidalyti pastebėjimais? Rašykite pilieciai@delfi.lt su prierašu „Brokeris“ ir pasidalykite savo patirtimi, išreikškite nuomonę!