Nepaisant to, jog Žemės klimatui įtaką daro orbitiniai pokyčiai ir kiti natūralūs procesai, dėl žmogaus veiklos sparčiai daugėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kurių mūsų klimatas dabar taip sparčiai keičiasi.

Trumpai apie klimato kaitą

Žemės klimatas visą laiką keitėsi. Prieš 1000 metų Europos klimatas buvo 1-2 laipsniais šiltesnis. O prieš 500-600 metų smarkiai atvėso – žiemos buvo net 3-5 laipsniais šaltesnės nei dabar. Per pastaruosius šimtą metų dėl žmonių vykdomos ūkinės veiklos vidutinė globali oro temperatūra vėl pradėjo sparčiai kilti ir jau yra 1,01 laipsnio didesnė nei buvo praėjusio amžiaus pradžioje.

Pastaraisiais dešimtmečiais visuose mūsų planetos žemynuose ir vandenynuose esančios natūralios bei žmonių sukurtos sistemos patyrė stiprų klimato kaitos poveikį: sumažėjo kalnų ledynų plotai, o tai reiškia galimus potvynius ir didžiulį pavojų tankiai gyvenamų žemų pakrančių sritims. Taip pat bendras klimato šiltėjimas, kaip prognozuojama, sukeltų daugiau rimtų padarinių – tokių kaip badas ir plintančios dykumos Afrikoje bei Indijoje, masiškai nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys bei smarkesni ir dažnesni tropiniai ciklonai. Europai išskiriamos keturios pagrindinės rizikos: karščio poveikis ekosistemoms, žmonių sveikatai, karštų orų ir sausrų poveikis pasėliams, gresiantis vandens stygius bei galimi potvyniai ir jūros lygio kilimas.

Su oro tarša susiję reiškiniai

Rūgštusis lietus – kenksmingas reiškinys, atsiradęs dėl žmogaus veiklos. Lietus laikomas rūgščiuoju, kai jo pH yra mažiau už neutralųjį (5,5). Tokie lietūs susidaro, kai sieros ir azoto dioksidai iš gamyklų po cheminės reakcijos debesyse jungiasi su vandeniu ir virsta rūgštimis. Dėl jų kai kurie ežerai tampa tokie rūgštūs, kad juose negali veistis žuvys ir jokia gyvybė, taip pat žūva ir spygliuočiai miškai. Galimos priemonės rūgštiesiems lietums mažinti – gamyklų kaminuose įrengti filtrus, automobiliuose – katalizatorius, o šio tipo lietaus poveikiui sumažinti – kalkinti rūgštingus ežerus bei dirvožemius.

Dėl milžiniško kiekio automobilių išmetamųjų dujų virš didelių miestų susidaro fotocheminis smogas – itin sveikatai pavojingas rūkas, kuris susidaro ultravioletiniams spinduliams paveikus virš miesto susikaupusius teršalus. Dėl smogo ypatingai kenčia tie žmonės, kurie turi įvairių kvėpavimo sutrikimų (astma, bronchitas, plaučių uždegimas).

Sprendimo būdai

Šioms problemoms spręsti pasaulis susitelkęs jau ne vienerius metus. 1997 m. Kiote, Japonijoje, pasirašytas Jungtinių Tautų Bendrosios klimato konvencijos Kioto protokolas, kuriame konkrečiais kiekiais nustatyti įsipareigojimai mažinti išmetamus teršalus. Tai buvo pirmasis dokumentas, kuris turėjo keisti globalią padėtį, nuo tada priemonių ir būdų klimato kaitos sprendimams tik daugėja.

2015-aisiais pasirašytas Paryžiaus susitarimas – naujas bandymas pasiekti visuotinį sutarimą kovoje su klimato kaita. Šis susitarimas apima 195 išsivysčiusias ir besivystančias šalis bei numato šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir įgyvendinimo priemonių įsipareigojimus. Šis susitarimas – tai ne tik laimėjimas Europai, kuri vykdo ambicingą klimato kaitos politiką ir siekia išsaugoti savo pramonės konkurencingumą, bet ir visam pasauliui, nes jis turėtų stabdyti klimato kaitą, gerinti oro kokybę, saugoti žmonių sveikatą, mažinti skurdą, gerinti aprūpinimą maistu bei geriamojo vandens ištekliais, stiprinti nacionalinį saugumą.

Klimato kaita yra visuotinė problema, todėl net ir maži kiekvieno iš mūsų įpročių pokyčiai gali padėti užkirsti kelią klimato kaitai. Norėdami prisidėti prie klimato kaitos švelninimo galite ne tik rūšiuoti, bet ir stengtis apriboti naudojimąsi šiltnamio efektą sukeliančias dujas skleidžiančiomis technologijomis: daugiau vaikščioti pėsčiomis arba važinėti įvairiomis darnaus judumo priemonėmis: dviračiais, paspirtukais, viešuoju transportu. Mažinti energijos suvartojimą išjungiant šviesą ir buitinius prietaisus, kai jų nereikia, taupant karštą vandenį. Pasodinkite medį savo artimoje aplinkoje – apskaičiuota, jog vos penki medžiai per savo gyvenimą sugeria apie toną anglies dioksido.

DĖMESIO

Testą sudaro 15 klausimų. Teisingai atsakykite į ne mažiau kaip 10 klausimų ir laimėkite prizus. Dalyvaudami konkurse galite laimėti vieną išmanųjį 100 Eur vertės laikrodį, vieną išmanųjį 50 Eur vertės laikrodį, nuotraukų albumą bei 30 gertuvių.

Smulkiai aprašytas konkurso sąlygas galite rasti paspaudę čia.

Projektas finansuojamas iš ES lėšų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją