Juk sutikime, kad iš visų kaltinimų ir neigiamų pastebėjimų, kuriais abi konflikto pusės tiesiogiai ar per kitus asmenis apipila viena kitą, vienas ir pats pagrindinis kaltinimas, nuo kurio viskas ir prasidėjo, yra daugiau nei laužtas iš piršto. Jautresni žmonės, gebantys iš veido mimikų, balso tembro, kūno kalbos pažinti kitus, nesuabejojo nė sekundės – Laurynas Suodaitis be menkiausios abejonės nenaudojo fizinio smurto prieš savo žmoną. Aš taip manau.
Ir ne tik prieš savo žmoną. Jei reikėtų lažintis, lažinčiausi, jog Laurynas per savo gyvenimą aplamai nėra nieko nuskriaudęs, o jei kokį kartą ir buvo, esu tikras, jog dėl to labai pergyveno, prisiėmė atsakomybę ir išmoko gyvenimo pamoką, prisiekęs sau niekada to nekartoti. Tokia jau atrodo šio žmogaus natūra.
Turbūt jau supratote, kad kalbėsime ne apie fizinį vyro smurtą prieš moterį. Fizinis vyro smurtas prieš moterį dažniausiai yra primityvus ir lengvai pastebimas. O štai psichologinis moters smurtas prieš vyrą – tai jau visai kitas žvėris.
Toks smurtas dažnai būna ir nelengvai pastebimas, užmaskuotas, paslėptas, ir, kas ne mažiau svarbu, gėdingas pripažinti. Juk vyras, prieš kurį smurtaujama, visuomenės akyse nevertas tokiu vadintis. Labai detaliai psichologinis moterų smurtas buvo išnagrinėtas legendiniame seriale „Sopranai“, kurio pagrindinis herojus, mafijos bosas niekaip negalėjo apsiginti prieš nuolat intrigas kuriančią bei šlykščiai meluojančią savo motiną. Seriale taip pat atskleidžiama, kad iki kol griebėsi savo sūnaus, toksiškoji mamytė į nuolat inkščiantį, bejėgį bei niekingai besielgiantį padarą buvo pavertusi ir savo vyrą, mafijos boso tėvą.
Beje, vyrų fizinis smurtas prieš moteris ne retai būna moterų psichologinio smurto pasekmė. Ir aš tikrai nenoriu užkrauti visos atsakomybės naštos ant moterų. Kiekvienas atvejis yra unikalus, o stipriam ir protingam vyrui bet kurioje situacijoje pavyks atsilaikyti ir nesmurtauti. Tačiau silpniems arba giliai nesuvokiantiems situacijos vyrams, kurių griebėsi kaip taisyklė psichologiškai stipresnės moterys, kumščiai užniežti itin dažnai. Geriausias tokių procesų katalizatorius ir skatintojas visuomenei taip pat plačiai žinomas – tai alkoholis.
O dabar panagrinėkime, į kokius popierėlius psichologinis smurtas dažniausiai būna įvyniotas.
Nuvertinimas ir žeminimas. Ši psichologinio smurto rūšis pasižymi lėtiniu poveikiu ir per ilgesnį laikotarpį gali paversti žmogų visiškai savimi nepasitikinčiu, negebančiu rasti savo vietos po saule. Kadangi šio psichologinio smurto poveikis lėtinis, didžiausią žalą jis padaro šeimose, kur jo sunku išvengti.
Aukos spąstai. Aukos rolėje esantis žmogus pritraukia kitų žmonių gailestį bei bandymą padėti, tačiau aukai iš tiesų nereikia pagalbos, nes būti auka jai patogu. Į aukos spąstus patekęs žmogus prisiima atsakomybę, kurios prisiimti nederėtų ir tiesiog bereikalingai gaišta savo laiką, ir eikvoja savo energiją misijai, kuri yra neįmanoma. Be galo slegia būti atsakingu už tai, ko neįmanoma padaryti.
Savininkiškumas ir kontrolė. Savinantis ir kontroliuojant apribojamo kito laisvė, dažniausiai ne tiesiogiai, o manipuliacijų būdu sukeliant kitam žmogui kaltės jausmą. Siekdamas išvengti nemalonaus kaltės jausmo į tokius spąstus patekęs žmogus pats pradeda save riboti. Apie šią psichologinio smurto rūšį ne kartą viešai kalbėjo ir mūsų jau minėtas L. Suodaitis.
Provokavimas. Tai – pasyvi agresija, žinant kito žmogaus silpnas vietas bei nuolat į jas taikant. Na, kad ir specialus ilgas akių kontaktas ar koketavimas su svetimu vyru, saviškiui matant bei žinant, kad pavydas – pažeidžiamiausia šio žmogaus vieta.
Psichologiškai smurtauti linkę ir vyrai, o kartais išgirstam ir apie fiziškai smurtaujančias moteris, tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju mastas yra mažesnis už klasikinius – vyro fizinį bei moters psichologinį terorą. Taip yra dėl vienos ir vienintelės priežasties, apie kurią jau buvau užsiminęs. Manau, kad vyrai už moteris yra stipresni fiziškai, o moterys už vyrus – psichologiškai.
Tai – skaitytojo nuomonė, kuri nėra susijusi su „Delfi“ pozicija.
