Man šiais metais graži Kauno eglutė, nes yra žalia ir blizganti. Gal drugeliai ir nėra žiemos tema, bet sudėjus su visa istorija iki įžiebimo, logiška ir suprantama. Ši eglutė graži ir išskirtinė, to dar neteko matyti niekur kitur.
Vilniaus eglė šiais metais taip pat kitokia, tarsi ledo karalienė, balta ir žvilganti, tarsi nukabinėta apšerkšnijusiais veidrodžiais. Kaunas pasirinko šilumos, o Vilnius – šalčio tematikas. Abi skirtingos, abi gražios.
Kiekvienas miestas stengiasi nustebinti savo gyventojus ir miesto svečius. Man labai graži ir Kauno rajono eglutė, tokia tradicinė, raudonais akcentais. Taip ir kviečia aplankyti ir įkvėpti nuostabaus miško kvapo.
Esmė, ne kokia eglė gražesnė, juk sakoma, kad skonis draugų neturi. Esmė – rietenos dėl savo nuomonės prieš gražiausias metu šventės.
Koks skirtumas, kad kokia Onutei iš Pasvalio Kauno ar Vilniaus eglutė atrodo pasibjaurėtinai, o Genutei atrodo gražios abi: jos pjaunasi komentaruose, lyg jų ta nuomonė kažkam rūpėtų ir dėl jų eglutės būtų perpuoštos.
Namuose puoškites, kaip jums patinka, kur problema?
Ar ne laikas prieš šias šventes tiesiog nurimti ir baigti būti piktiems ir būti pagiežingiems?
Atleiskite, pasakykite gerą žodį kaimynui, pasidžiaukite miesto puošmenomis. Jei dar ši pandemija neparodo, koks trapus yra gyvenimas, ir kaip viskas yra laikina, tai bent per šventes susimąstykite apie tai.
Galbūt pas daugelį prie stalo nebesėdes artimieji, kurie buvo praeitais metais. Ne pyktis dabar reikia, o gražiai ir jaukiai sulaukti švenčių. Pasidžiaugti vienas kitu, nueiti prie miesto eglutės ir pamatyti grožį.
Juk viskas prasideda nuo požiūrio. Gražių ateinančių švenčių.
