aA
Iš Vilniaus išvažiavome ankstyvą šeštadienio rytą. Aš, mano kolegė Laima iš Vilniaus Balsių progimnazijos ir dvi Lietuvos mokyklose savanoriaujačios merginos iš Vokietijos, Sara ir Sofija. Po valandos jau buvome didžiausiame Lietuvos kaime – Marcinkonyse. Seniau čia ne kartą teko lankytis, bet visi apsilankymai vyko šiltuoju metų laiku. Šį kartą apsilankymo Marcinkonyse tikslas kiek kitoks – dalyvavome žygyje, skirtame partizanams atminti.
© Asmeninio albumo nuotr.

Buvusioje Marcinkonių klebonijoje susirinko daugiau nei pusšimtis žmonių. Visi jie vaišinosi vietinės kaimo moteriškės virta grikių koše, pagardinta nuostabaus skonio padažu. Grikių košė dar niekada nebuvo tokia skani!

Po bendrų pusryčių rinkomės prie Marcinkonių bažnyčios, kur pasidarę bendrą nuotrauką pradėjome žygį. Mūsų laukė 18 km ilgio žygis – 9 km iki partizanų bunkerio ir tiek pat atgal. Tačiau atstumas tikrai neprailgo. Žygyje dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės – buvo nemažai mokinių, taip pat keletas senjorų. Žygiuodami kas valandą vis sustodavome, iš kuprinėse nešamų termosų įsipildavome karštos arbatos, visi kartu pabendraudavome ir pasiklausydavome istoriko Dariaus pasakojimų apie partizanų veiklą.

Beveik įpusėjus žygiui priėjome Rudnios kaimą, sustojome pailsėti. Kaimo pakraštyje stovi kelios tvarkingos trobos, bet geriau į jas pažvelgus tampa aišku, kad žiemos metu čia niekas negyvena – iki mūsų atėjimo sniege nebuvo matyti jokio žmogaus pėdsako. Iškart prisiminiau kažkada močiutės pusbrolio, Vilniaus universiteto istoriko Vytauto Bogušio pasakytus žodžius: „Kas galėjo pagalvoti, kad ateis laikas, kai žmogaus pėdos Lietuvos kaime nebeliks“.

Nuo Rudnios kaimo iki partizanų vadavietės buvo likę apie 2 km. Šią atkarpą įveikėme taip, kaip eidavo partizanai. Ėjome vienas paskui kitą, jau pramintomis sniege pėdomis. Būtent taip ėjo partizanai, norėdami, kad nesusektų kiek žmonių praėjo. Pražygiavo apie 60 žmonių, o iš pėdsakų susidaro įspūdis, kad vos keli.

Įveikę likusį atstumą jau stovėjome prie partizanų vadavietėje įrengto bunkerio. Jis atsirado XIX a. penktame dešimtmetyje. Sustoję aplink bunkerį sugiedojome Lietuvos himną, uždegėme žvakutes. Paėmėme nuo praėjusio apsilankymo likusias žvakutes. Kitąmet pasielgsime taip pat – šis žygis vykdomas jau septynerius metus.

Grįžus į žygio pradžios vietą mūsų laukė didžiulis ką tik išvirtos gardžios sriubos puodas. Pavalgius karšto maisto iškart tapo šilčiau. Vėliau, gerdami arbatą ir valgydami suneštines vaišes kartu bendravome, klausėmės istorijų apie partizanų vykdytą veiklą, dalinomės žygio metu patirtais įspūdžiais.

Šiame žygyje sudalyvavau pirmą kartą. Tačiau jau dabar laukiu kada vėl visi kartu susitiksime, žygiuosime, bendrausime. Kaip viena didelė šeima.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nuomonė. Reikia ne bendruomenių, o savivaldos! (6)

Dažnai girdžiu piliečių nepasitenkinimą valdžia. Ko skundžiatės, jei jūs ir esate valdžia,...

Skaitytojas pasimetęs: ar tikrai Vyčio lipdukas paverčia patriotu? (92)

Gatvėse važinėja daug automobilių su užklijuotu Vyčio lipduku. Tai parodo vairuotojų pagarba...

Kilo klausimas: ar darbo skelbimų portalai nepažeidžia privatumo? (4)

Pastaruoju metu man kyla klausimas, kodėl darbo paieškos portaluose , kur skelbiami darbo...

Ruduo – geriausias metas atostogauti Sardinijoje: 7 vietos, kurias privalu aplankyti (11)

Sardinija – Italijos sala, kurios auksinių paplūdimių krantus skalauja Viduržemio ir Tirėnų...

Žvėryne atidarytas raudonai žydinčių obelų alėja „Gyvybės sodas“ (2)

Vakar, spalio 11 d., Žvėryne, įvyko ne pelno siekiančios organizacijos „Krizinio nėštumo...

Top naujienos

Visiškai išteisintas Balčiūnas: dar pagalvosiu, ar reikalausiu kompensacijos už pareigūnų neprofesionalumą (26)

Namų šturmas paryčiais, dešimt parų areštinėje ir penkeri metai teismo proceso, kol buvęs...

Pasaulio nepripažintoje Europos „šalyje“ klesti komunizmas: vietiniams negalima išvykti, o turistams – fotografuoti (297)

Yra tokia vieta Europos žemėlapyje, kurioje nesuprantamais būdais klesti komunizmas . Visos...

Išlydėjusi 11-metį sūnų į mokyklą motina tokios tragedijos nesitikėjo (8)

Kartais turi nutikti kas nors labai nelaimingo, kad sužinotume, kokie nuostabūs žmonės mus supa....

Sunerimę Čeponis ir Sirvydis pateisina Šaro rimbą, bet siūlo keisti „Žalgirio“ žaidimą (32)

„Stengsiuosi, kad mūsų vyrai pataptų vėl tokiais pačiais žmonėmis, kokie jie buvo...

Paaiškėjo neįtikėtina tragedijos priežastis – vienas neatsargus rankos mostas pražudė 5 asmenų šeimą (8)

Remiantis naujausiais žiniasklaidos pranešimais, vienas iš hidroplano keleivių, darydamas...

Sveikatos specialistė sukritikavo naują visuomenės įprotį: kodėl į tualetą nereikėtų neštis telefono (25)

Visi nuo pat vaikystės žinome, kad rankas reikia plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar...

Mokslininkė įkvėpimo sėmėsi iš Nobelio premijos laureato: svarbiausia nepasiduoti po nesėkmių (8)

Jaunoji neuromokslininkė dr. Julija Krupič, prieš 12 metų baigusi fizikos studijas Vilniaus...

Kitas aktoriaus Nicolo Cage'o veidas: 54-erių aktorius demonstravo sugebėjimus lovoje (3)

Dramoje „Between Worlds“ vieną iš pagrindinių personažų įkūnijusiam Nicolui Cage‘ui...

Psichologų patarimai, kaip palikti žmogų, suteikiant jam kuo mažiau skausmo (6)

Vienas iš nemaloniausių dalykų gyvenime – būti paliktam. Tiesa, būti tuo, kuris nutraukia...

Užklupusi liga parodė Lietuvos institucijų grimasas: ar ten sėdintys jaučiasi nuo visko apsaugoti? (10)

Oi kaip neretai man norisi pakartoti tą garsiąją AtA Bobelio frazę – mūsų Seimas bukas. Ir...