Apie viską iš eilės. Vieną vakarą važiavau iš Šalčininkų į Vilnių. Jau už Jašiūnų pakelėj pastebėjau stoviniuojantį baltąjį gandrą. Tik nevarlinėjo jis ten, o stovėjo liūdnas, pakabinęs vieną sparną.
Galvoj „suveikė automatas“, apsisukau ir sustojau prie nelaimėlio. Po minutės priešingoj kelio pusėj sustojo dar viena mašina. Iš jos išlipo graži šalčininkiečių šeima: vyras, moteris ir jų dukrelė. Visi draugiškai pradėjome gandro gaudynes, nes jam akivaizdžiai reikėjo pagalbos. Pavyko. Suradau kliniką Vilniuje, kuri didingą paukštį sutiko priimti, bet tik kitą dieną. Taigi lig to gandrą apsiėmė pagloboti ir į kliniką nugabenti tie puikūs žmonės.
Po apžiūros ir atlikto rentgeno paaiškėjo, kad gandras pašautas, sparne įstrigus pneumatinio ginklo kulka!
Lietuvos mitologinis paukštis, kuris nuo seno turi mistinius, nepaaiškinamus ryšius su žmogumi. Prieš tokį paukštį ramia sąžine buvo nutaikytas ginklas! Pasekmė – visiškai sutrupintas sparno sąnarys, atviras kaulo lūžis. Paukštelis buvo tiek išsekęs, kad amputuoti sparno veterinarai iškart nesiėmė. Bet ateity tą teks padaryti.
Suteikus pirmąją reikalingą pagalbą, gandrelis apsistojo mano namuose. Padraugavom, kol atsirado galimybė jį perduoti Utenos gyvūnų globos draugijai. Ši organizacija turi visą suluošintų gandrų bendruomenę. Tokių, kaip ir mūsiškis. Tokių, kurie niekad nebeskraidys, bet mylinčių, suprantančių gyvybės vertę, žmonių globoje nugyvens visą jiems skirtą garbingą amžių.
Tik prieš keletą dienų buvo šv.Baltramiejaus diena – gandrų išlydėtuvės. Deja, ne visi Utenos globojami gandrai išskrido su savo būriais. Sparnus iš prieglaudos dėkodami pakėlė tik sveiki, jauni, išgloboti paukščiai. O luošieji (sužaloti žmogaus, jo vairuojamo automobilio ar kitokio nelaimingo įvykio metu) suvisam liks čia. Jais teks pasirūpinti žmonėms. Ir tikrai ši veikla yra nepigi, nes gandrai yra mėsėdžiai. O kur dar suluošintųjų gydymas...
Šiemet prieglaudoje jau tikrai žiemos 16 didingųjų paukščių. O gal ir dar daugiau – iki žiemos neišskridusių nelaimėlių dar gali atsirasti. Jei norėtumėt prisidėti prie tokios sunkios, brangiai kainuojančios misijos, bent po truputėlį paremti mūsų nacionaliniu simboliu laikomų paukščių globą, tai galite kreiptis į Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugiją ir pervesti pinigų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!