Tas pats bernelis
Šie metai išskirtiniai Žemaitijos nacionaliniam parkui. Pirmiausia dėl to, kad pavasarį jis atšventė jubiliejinį 20-ąjį gimtadienį. Daug tai ar mažai, sunku pasakyti. Darbą gamtosaugos srityje derėtų matuoti ne laikrodžio rodyklių žingsniais, bet nuveiktais darbais, pasiektais rezultatais.
Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Giedrius Norvaišas šios saugomos teritorijos vystymąsį lygina su žmogaus gyvenimu – pirmiausia iš meilės gimtajam kraštui bei gamtai užgimė idėja įsteigti parką. Vėliau ji plėtota, įgyvendinta, o tada – mokytąsi ir sunkiai dirbta. Nors per tuos metus keitėsi darbai, jų formos bei juos atliekančiųjų skaičius, visgi radikalių pokyčių neužfiksuota – meškų teritorijoje vis dar neaptikta, Pilies saloje paslaptingasis karalienės lobis neatrastas, o ežeras vis dar snūduriuoja toje pačioje vietoje ir keliauti bent jau kol kas niekur nesiruošia.
Augo ir brendo šis Žemaitijos bernelis, bet savo prigimties niekuomet nekeitė – visada buvo tam, kad saugotų ir tausotų gruoblėtą Lietuvos brangakmenį. Šiemet bernelis išliko tas pats, bet lankytojus vilioja naujai pasiūtu švarkeliu.
Naujas švarkelis... pradėtas austi audimo klėtyje
Buvusi Žemaitijos nacionalinio parko darbuotoja, diplomuota audėja Laimutė Puidokienė pirmoji pasveikino Parką gražaus gimtadienio proga. Gegužės 20-tąją ji, pasipuošusi pačios austu tautiniu rūbu, atvėrė audimo klėties duris lankytojams, o Parką apdovanojo puikiu lankomu objektu.
Pačiame Platelių miestelio centre (Didžioji g. 4) esančiuose 2 kambarėliuose Laimutė pristato savo, savo mamos bei dukrų darbus, pasakoja apie audimo subtilybes, sunkumus bei suteikia galimybę visiems užklydusiems koja numinti pakojį, rankomis stverti šaudyklę ir visu kūnu pajusti kadais apdulkėjusio, voratinkliais apsipynusio ir vėl visu grožiu suspindusio senojo lietuvių amato dvasią.
Audimo klėtyje pradėtą plėtoti asmeniniu potyriu grįstą turizmą (kai pats lankytojas įsitraukia į veiklą - nestebi, o aktyviai dalyvauja) šios srities žinovai įvardina kaip kūrybinį turizmą ir numato jam perspektyvią ateitį.
...Puoštas Gardų ozo dulkėmis
Nuo liepos 1-mosios Šarnelės apylinkės garsios ne vien tik Vytauto Mačernio pramintais takeliais, bet ir nauja, gamtiškai turtinga poilsio vieta – Gardų ozu. Na, išties, ji ne tokia jau ir nauja... Gardų ozas suformuotas dar tada, kai ledyno stingdyta Žemaitijos žemė pradėjo išsivaduoti iš jo šaltų gniaužtų ir tirpstantis vanduo sunešė ilgą slieko formos kalnagūbrį. Nauja – jo išvaizda.
Vietovė išvalyta, sutvarkyta, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, pastatyti tilteliai, laiptai ir apžvalgos aikštelė. Dabar Gardų ozas lankytojus žavi ne tik geologine bei gamtine reikšme, bet ir jaukia, tvarkinga aplinka. Dviejuose tvenkiniuose kartu su retais varliagyviais turškiasi vietiniai jaunuoliai, o atvykėliai gėrisi iš apžvalgos aikštelės atsiveriančiais toliais.
Sutvarkyta vietovė perleista Žemaičių kalvarijos gyventojams, kurie žada čia švęsti visas didžiąsias miestelio šventes. Tačiau vietiniai turės ne tik džiaugtis šia vieta, bet ir ją tausoti bei prižiūrėti, nes atokiai nuo sodybų esantis Gardų ozas gali tapti vandalų ir kitų viskuo nepatenkintų piktadarių auka.
...Dailintas Platelių dvaro sodyboje
Rekonstruotame Platelių dvaro svirne nuo liepos 1-os dienos veikia gamtos bei etnografijos ekspozicijos, parodų salė, buvusiose arklidėse – Užgavėnių muziejus.
Spalvinga gamtos ekspozicija kviečia susipažinti su Parko gyvūnija ir augalija interaktyviai – žiūrėti pasirinktą filmą, atsakinėti į klausimus, surinkti dėlionę. Etnografinė ekspozicija byloja apie Platelių senovę – amatus, pramogas, dvariškių ir paprastų žmonių gyvenimą. Užsukęs į Užgavėnių muziejų, bet kuriuo metų laiku gali pasijusti žemaitiškų žiemos išvarytuvių sūkury – susitikimas su Kanapiniu, Lašininiu, More bei kitais šventės personažais, žemaičių gaspadinės vaišės, apie 250 „lyčynų“.
...Dar neužbaigtas
Šis naujas Žemaitijos nacionalinio parko švarkelis dar nėra užbaigtas. Ketinama jau šių metų pabaigoje jį papuošti rekonstruotos Plokštinės militarizmo ekspozicijos (būsimo Šaltojo karo muziejaus) atidarymu. Taip pat gautas finansavimas dar dviems būsimoms puošmenoms – dviračių takui aplink Platelių ežerą bei amatų centrui, kuris bus įkurtas buvusiame Platelių dvaro rūsyje.
Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai vis dar nepraranda vilties gauti lėšų pagrindinio dvaro pastato atstatymui, juolab, kad projektas jau parašytas. „Dar daug būtų galima nuveikti, jei tik pinigų kas duotų“, - atsidūsta Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Giedrius Norvaišas.
Pasveikinkime Žemaitijos nacionalinį parką ne tiek su gimtadieniu, kiek su puikiais rezultatais ir nauju švarkeliu, tuo pačiu linkėdami atkasti paslaptingąjį Pilies salos lobį ir jį panaudoti tolesnei švarkelio puošybai.