Vos įvažiavus į Salako miestelį, atvykusius iš toli pasitinka aukštai į dangų besistiebiantis Salako bažnyčios bokštas. Ryškiausias Salako architektūros akcentas sudaro įspūdį, lyg lankytum ne Zarasų rajono miestelį, o puikiausias Normandijos ar senosios Anglijos bažnyčias.
© Algimantas Navickas

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia užburia savo didingumu ir masyvumu. Galbūt todėl, kad nėra įprasta, jog didžiulis pilkų tašytų akmenų statinys taip ryškiai išsiskirtų iš vietos kraštovaizdžio. Bet bažnyčia Salaką garsina, daro lengvai atpažįstamu, tad ir vietiniai gyventojai didžiuojasi gyvendami šio sakralinės architektūros perlo paunksmėje.

Šalia vieno didžiausių Lietuvos ežerų, Luodžio, įsikūręs Salakas yra žinomas jau nuo XV amžiaus pabaigos – jau tuomet čia veikė bažnytinė bendruomenė. Pakrikštijus Lietuvą, karalius Jogaila Salako krašto žemių dovanojo Vilniaus vyskupui. O ir aplinkui esančių pilkapių gausa liudija, kad žmonės čia gyveno jau gerokai iki to.

Šimtus metų Salaką puošė medinės bažnyčios. Bet, kaip jau dažnai nutikdavo prieš du – tris ir daugiau šimtų metų, kylantys miestelių gaisrai jas tiesiog sunaikindavo. Pavyzdžiui, paskutinė medinė bažnyčia Salako parapijai tarnavo vos 40 metų.

1905 metų birželio 15-osios naktį kilo gaisras, sunaikinęs miestelio dalį, besidriekiančią iki pat upelio. Ugnyje pražuvo ir bažnyčia kartu su visu turtu, archyvu. Nuo karščio išsilydė ir nukrito varpai.

Tuometinis parapijos klebonas Antanas Kryžanauskas kartu su vietiniais gyventojais nusprendė pastatyti tokią bažnyčią, kuri būtų atspari ugniai ir kitoms negandoms.

Naujus maldos namus projektavo iš Rygos pakviestas architektas Ignotas Morgulcas. Kadangi didžiulei bažnyčiai reikėjo labai daug akmenų, vien Salake buvo sunku surasti pakankamai medžiagų. Todėl po apylinkę netruko pasklisti kalbos, kad vykstančiųjų į Salaką prašoma į vežimą įsimesti vieną ar kitą akmenį ir tokiu būdu prisidėti prie statybos.

Salakiečiai prie bažnyčios statybos prisidėjo ne tik akmenimis, bet ir pinigais – parapijiečiai suaukojo 41 000 iš 98 000 bažnyčios statybai reikalingų rublių. Kita dalis buvo surinkta Varšuvoje, Sankt Peterburge ir kituose dideliuose imperijos centruose.

Klebono paraginti, salakiečiai ir aplinkinių vietovių gyventojai ne tik vežė akmenis į Salaką, bet ir padėjo samdytiems mūrininkams statybų metu. Tašytus 45 x 45 – 80 centimetrų dydžio stačiakampius akmenis reikėjo užkelti į didelį aukštį, todėl buvo pagaminti didžiuliai neštuvai, kuriais sunkų akmenų krovinį nešdavo iki aštuonių žmonių brigada. Tokiu būdu per penketą statybos metų talkoje sudalyvavo visi stipresni Salako parapijos vyrai.

Įdomu tai, kad aukščiausia akmeninė šalies bažnyčia galėjo būti dar aukštesnė – planuota ji buvo 95 metrų aukščio, bet statybų metu apgriuvus pastoliams buvo nuspręsta apsistoti ties 75 metrais. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčios bokštas buvo numuštas ir jo krentanti smailė stipriai apgadino bažnyčios interjerą. Bokštas buvo atkurtas tik 1988 – 1989 metais. Atstatyta bažnyčia liko 72 metrų aukščio.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

KET pažeidėjams Pilaitėje atėjo neramūs laikai (22)

Rusijoje 2010 m. įsikūrė pasauliniu mastu pagarsėjusi organizacija Stop Cham (rus. СтопХам,...

Veganams nepatiks: kaip jie naikindami dramblius saugo vištas (93)

Vis daugiau žmonių ir mūsų geografinėje platumoje atsisako mėsos, sparčiai daugėja veganų,...

Vaizdas Palangos „Maximoje“ stebino: ar tai normalu? (115)

Palangoje, užsukusi į Vytauto g. „Maximą“, DELFI skaitytoja labai nustebo radusi pustuštes...

Kauniečių šeimai atjungė elektrą – kaltina nesusikalbėjimu (18)

Gyvename žinomame ir brangiame name I. Kanto g. 18, Kaune , ir esame priversti kreiptis dėl...

Lietuvaitė gavo įspūdingą „Sostų karų“ žvaigždės kvietimą: neįsivaizduoju, kaip man taip pavyksta (7)

Jaunoji lietuvė menininkė Kamilė Lukrecija Lukošiūtė (19 m.) sužavėjo legendinio serialo...

Top naujienos

Babčenkos prisiminimai iš Čečėnijos karo: ten viešpatavo sadistiniai impulsai ir nežabotas godumas (1)

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – knygą „Karas. Čečėnijos tragedija“. Tai...

Pasižvalgykime, kokios kainos Vilniaus, Palangos ir užsienio turguje (45)

Atrodo, kad maisto turgūs įgavo antrą kvėpavimą. Vis daugiau žmonių, tame tarpe ir jaunimo,...

Kinija demonstruoja karinę galią: signalai – grėsmingi (199)

Kinijos laivynas didėja ir įgauna vis naujos galios ir daro tai beprecedenčiu greičiu. Liepą...

Lietuvos lenkai atskleidė kortas: jie save sieja ne su Varšuva ir ne su Maskva (215)

„Jei su mumis būtų geras žinovas, jis sakytų, kad čia sėdi litvinai . Lenkas niekada negertų...

Tėčio, auginančio „kitokį“ vaiką, istorija: ar neverta pamąstyti, kas iš mūsų išties neįgalūs? (132)

Rūdninkų knygyno įkūrėjas Deimantas Vainilka – trijų vaikų tėvas: iš pirmosios santuokos...

Idėjos iš „Airbnb“, kurios pavers namus ne tik tvarkingais, bet ir stilingais

Ar tai būtų ištaiginga pilis kur nors Bretanėje ar viengungio būstas Paryžiaus centre –...

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana – kaip mergaitė iš Marijampolės tapo pasaulinio garso primadona (1)

Gal suvalkietiškas užsispyrimas, gal šeimos suformuotos vertybės jai neleidžia mesti iki galo...

1006 km lenktynėse Palangoje – pirmi incidentai: problemos „Porsche Cayman“ automobiliui (12)

Šeštadienį 12 valandą Palangoje duotas startas didžiausiam lenktynių festivaliui Rytų Europoje...

Filmai, kuriuos žiūrėdami mirė žmonės: gyvybę nusinešė ne tik išgąstis (1)

„Šitas filmas mirtinai mane išgąsdino!“ Turbūt ne kartą esate ištarę tokią ar panašią...

Grynųjų pinigų atsisakiusio kavinių tinklo direktorius žengti atgal nežada (145)

Jau daugiau nei mėnesį dešimtyje „ Huracan Coffee “ kavinių tinklo prekybos vietų klientai...