aA
Vilniaus miesto viešojo transporto reforma pajudėjo gan netikėta linkme. Vilniaus valdžia pernai pradėjusi viešojo transporto pertvarkymus, neslėpė, kad jos tikslas yra artimiausiais metais iš miesto gatvių pašalinti troleibusus: vietoj jų mieste paleidžiant dujinius (o tolimoje ateityje – elektrinius) autobusus, taip pat vieną ar dvi tramvajaus linijas.
Vilniuje liks tik troleibusai
© Autoriaus nuotr.

Atšauktas paskelbtas naujų troleibusų pirkimo konkursą, vietoje jų, šių metų pradžioje, atvyko nauji autobusai iš Lenkijos. Taip pat nuolat primenama, kad artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas dėl dalies miesto viešojo transporto maršrutų perdavimo privačiam vežėjui. Tad atrodė, jog viskas vyksta pagal numatytą planą.

Netikėti sprendimai

Vis dėlto, girdėti kalbų, kad nuspręsta pakeisti miesto viešojo transporto ilgalaikę strategiją. Neva pagaliau buvo atlikti skaičiavimai, kokia būtų tramvajaus 1 km savikaina, kokią sumą tektų padengti nedidinant kelionės kainų. Buvo įrodyta, kad tai darytų įtaką visai miesto transporto infrastruktūrai.

Remiantis nepriklausomų mokslininkų paskaičiavimais, taip pat užsienio miestų patirtimi, nustatyta, kad tramvajaus sistema būtų per didelė finansinė našta miestui ir ne tik neišspręstų transporto problemų, bet jas dar ir paaštrintų.
Negaus paramos

Tuo tarpu kitas variantas – mieste palikti vien dyzelinu ar dujomis varomus autobusus ženkliai padidintų taršą bei išlaidas kuro brangimo atveju.

Gautas perspėjimas, kad perėjimas prie autobusų neatitinka Europos Sąjungos politikos, kuria siekiama vystyti elektrinį transportą, o ne naudojantį vidaus degimo variklius, ir kad vykdantis tokią politiką miestas rizikuoja ateityje netekti galimybės naudotis įvairių Europos Sąjungos fondų parama.

Troleibusai - pigiau

Valdininkai ir kitos suinteresuotos pusės, siekdami tramvajaus projekto, bandė įrodyti troleibusų brangumą. Pakeitė daug troleibusų autobusais.

Troleibuso 1 km kaina labai priklauso nuo to kiek troleibusų važinėja. Kuo troleibusų daugiau - tuo 1 km yra pigesnis. Ir atvirkščiai: kuo mažiau troleibusų kontaktiniame tinkle - tuo 1 km kaina jiems yra didesnė. Autobusų 1 km kaina labai nedaug priklauso nuo to kiek jų važinėja mieste.

Taigi, įvairaus plauko lobistai specialiai ir dirbtinai padidino troleibusų 1 km kainą ir šia vėliava mojavo visiems, teisindami savo sprendimus.

Vėliau vis dėlto paaiškėjo, kad tokios priemonės miestui kainavo papildomas išlaidas. Tos išlaidos, tai išleisti pinigai senų dūminančių autobusų prikėlimui, bei įvairių markių ir kokybės autobusų nuomai iš įvairių įmonių (vilniečiai tuos autobusus vadino „privatininkais“).

Bet sveikas protas nugalėjo ir buvo pripažinta, kad didinant troleibusų kiekį jų 1 km sąnaudos bus mažesnės. Išklausius specialistų pranešimus, priimtas sprendimas atsisakyti tramvajaus ir naujinti bei tobulinti esamas autobusų ir troleibusų sistemas. Beje, jau dabar yra renkami nauji troleibusų vairuotojai.

Kur dar važiuos troleibusai?

Nustatyta, kad svarbiausi sostinės vidaus susisiekimo objektai yra:
* troleibusų kontaktinio tinklo formavimo užbaigimas šiaurinėje miesto dalyje. Tinklo plėtra numatoma Šiaurine ir Žvalgų gatvėmis nuo Justiniškių iki Žirmūnų bei Laisvės prospektu ir Ateities gatve iki Fabijoniškių galinio žiedo, kuriame numatomas visuomeninio transporto šiaurinis terminalas (kartu su priemiestine autobusų stotimi);
* šiuolaikinės eismo reguliavimo ir valdymo sistemos įdiegimas ir pagrindinių sankryžų geometrinių parametrų pagerinimas.

Vilniuje liks tik troleibusai
© Autoriaus nuotr.

Prieš kelerius metus atliekant Ateities ir Kalvarijų gatvių rekonstrukcijos darbus buvo kryptingai laikomasi patvirtinto Bendrojo plano – buvo pastatytos troleibusų kontaktiniam tinklui reikalingos atramos (stulpai). Tokiu būdu pirmiausia, laikantis patvirtinto Bendrojo plano sprendinių, bus sujungtos troleibusų kursavimo zonos Ateities (3 km), Kalvarijų (5 km), Žvalgų (1 km) gatvėmis (kurios šiuo metu yra atskirtos). Nutiesus visas plane numatomas linijas, ketinama ištirti keleivių srautus ir apsvarstyti troleibusų linijos tiesimo į Pilaitę galimybę.

Nutarta atsisakyti tramvajaus ir metro idėjų. Bus vystoma troleibusų infrastruktūra ir patys troleibusai.

Dabartinė situacija nedžiugina

Be jokios abejonės, dabartinė troleibusų parko būklė yra liūdna - vos 47 troleibusai yra 10 metų amžiaus ar naujesni, tad plėtra vargu ar gali būti įmanoma su dabartinėmis transporto priemonėmis.

Vilniuje liks tik troleibusai
© Autoriaus nuotr.

Net ir 2004 - 2006 metais įsigyti troleibusai „Solaris“ jau yra nuvažiavę šimtus tūkstančių kilometrų ir nevienam jų būtinas kapitalinis remontas. Mieste tėra vos 4 didesnės talpos (talpinantys iki 145 keleivių) troleibusai, deja vienas jų jau seniai keleivių neveža.
Naujų troleibusų pirkimas

Planuojama dar šią vasarą atlikti detalius paskaičiavimus ir skelbti viešus tarptautinius konkursus įvairių modifikacijų naujų troleibusų įsigijimui.

Apsispręsti padėjo ir pavyzdžiai iš kitų miestų: pvz. Slovakijos sostinė Bratislava užsakė 80 vnt. įvairių modifikacijų troleibusų, kurių kaina po derybų sumažėjo nuo 46,772 mln. iki 41,620 mln. eurų.

Užtai virš 39,5 mln. eurų jų pirkimui gavus iš ES fondų miestui tereikės sumokėti vos 2 mln. eurų už 80 troleibusų (tai yra mažiau nei 90 tūkst. Lt už vieną troleibusą).

Be to, konkurso metu perkant didesnį kiekį troleibusų, bus galima pasinaudoti kitų miestų patirtimi ir derėtis dėl patrauklesnių kainų. Šitaip nebus bloginama užsakomų transporto priemonių kokybė kainos sąskaita.

Vilniečiai galės važinėti patogiai ir saugiai

Planuojama, kad troleibusuose bus pilnai atskirta nuo salono vairuotojo kabina (todėl net ir šaltą žiemos dieną keleiviai bus įleidžiami pro priekines duris). Bus įrengta vieta neįgaliojo vežimėliui ar vežimėliui su vaiku (didesniuose troleibusuose planuojama po dvi tokias vietas), veiks nemokamas bevielis internetas, o salonas dėl keleivių saugumo bus stebimas vaizdo kameromis.

Karštesnės diskusijos vyko dėl sprendimo palaipsniui įdiegti stebėjimo kameras į visas viešojo transporto priemones. Visgi buvo užtikrinta, kad vaizdo įrašai bus tvarkomi griežtai pagal įstatymus, o peržiūrimi ir naudojami tik kilus probleminėms situacijoms (ieškant kišenvagių, kilus konfliktams dėl bilietų žymėjimo ir kt.).

Tikimasi, kad stebėjimo sistemų dėka galbūt pagaliau ir Vilniuje bus sugauti bent keli grafičių mėgėjai, kurių jau daugybę metų nepavyksta niekaip pričiupti.

Vilniuje liks tik troleibusai
© Autoriaus nuotr.

Siekiama modernizuoti troleibusų kontaktinį tinklą, todėl troleibusai net ir posūkiuose greitį sumažins tik minimaliai. Numatoma, kad kai kuriose atkarpose troleibusams bus užtikrintas 60 km/h greitis, o ten, kur greitis privalo būti mažesnis, tai padės užtikrinti specialios įdiegtos priemonės kontaktiniame tinkle.

Tikimasi įsigyti troleibusus su pilnai automatine sroves imtuvų (liaudyje vadinamų „ūsais“) sistema, kurios dėka vairuotojui ar vairuotojai tereikės paspausti mygtuką tam, kad „ūsus“ nukelti žemyn ar pakelti iki kontaktinio tinklo.

Siekiant išvengti eismo sutrikimo įvairių avarijų atveju, kai troleibusams dėl uždaryto eismo teks važiuoti gretutinėmis gatvėmis, naujieji troleibusai arba turės akumuliatorius, arba rezervinius dyzelinius variklius. Kadangi troleibusų eksploatavimo garantinis laikas yra ilgesnis nei autobusų (gamintojai užtikrina bent 25 metų eksploatacinį laiką), manoma, kad bus perkami troleibusai su akumuliatoriais, kad juos būtų galima eksploatuoti ir po 2030 metų, kai pagal ES reikalavimus, miestų centruose CO2 negalės būti išmetamas.
Dar daugiau „lietuviškų“ troleibusų?

Vilniuje jau 2 metus važinėja du troleibusų parke surinkti troleibusai „Amber“, žinoma, jų vadinimas lietuviškais – sąlyginis, kadangi visos detalės pagamintos įvairių užsienio šalių įmonėse, ir jei tebuvo suprojektuoti, sukomplektuoti ir sertifikuoti Vilniuje. Dar neaišku, ar troleibusus bus perkami iš užsienio gamintojų, ar jie bus surinkinėjami čia pat Vilniuje.

Ar nauji Vilniuje surinkti troleibusai būtų tokie pat kaip ir pirmieji surinkti? Nors lygiai tokius pat troleibusus siūlyti būtų paprasčiausia (kadangi toks modelis jau yra sertifikuotas), atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius bei tobulėjančias technologijas įmonė gali pasiūlyti ir sukomplektuoti įvairių modifikacijų (taip pat ir didelės talpos) transporto priemones.

Gatvėse – nauji bandomieji troleibusai

Tikimasi, kad jau gegužės mėnesį į miestą bandymams atkeliaus keli konkurse dalyvausiančių gamintojų troleibusai.

Girdėti kalbų, kad susidomėjimą konkursu jau pareiškė dabartinis troleibusų gamybos lyderis Škoda Electric. Bandymams yra paruoštas ir įmonės „Lbus“ troleibusas, šiuo metu jau esantis įmonės patalpose. Ši įmonė neseniai keliems Lietuvos miestams buvo suteikusi galimybę išbandyti ir savo elektrinį autobusą. Girdėti gandų, kad galimybę dalyvauti konkurse svarsto ir įmonė „Hess“, gaminanti net 24 m ilgio troleibusus.

Manoma, kad Vilniuje artimiausiais metais atsiras apie 20-30 ilgų ir apie 100 -120 standartinio ilgio naujų troleibusų. Pasinaudojus Europos Sąjungos fondų parama, jie kainuos apie 3 mln. eurų. Po šių pokyčių bus galima racionaliau suplanuoti viešojo transporto grafikus, panaikinti nereikalingą dubliavimą ir važiavimą kolonomis, užtikrinti ne retesnį nei 15-20 minučių kursavimo dažnumą daugumoje maršrutų net ir savaitgaliais. Taip pat tikimasi, kad artimiausiu metu Vilniuje pagaliau atsiras nuolatiniai naktiniai viešojo transporto maršrutai.

Uždirbtos lėšos bus nukreipiamos kita itin aktualia kryptimi: vaikų darželiams.

Pasiūlytas nestandartinis sprendimas: kam statyti naujus griozdiškus kalėjimus primenančius darželius? Juk vaikų darželių reikia ten, kur dirba tėvai! Svarstoma galimybė steigti darželius tiesiai tėvų darbovietėse. Bus tariamasi su vidutiniais ir didesniais darbdaviais, bei jų profsąjungomis.

Šis sprendimas taip pat turėtų sumažinti kelių apkrovą - tėvams nereiks vežti vaikų į kitą miesto galą, o paskui pildyti tas pačias miesto grūstis važiuojant į darbą - o juk vakare tas pats...

Miestas tobulės

Atkreipiamas dėmesys, kad viešojo transporto priemonės gan stipriai gadina nuolat prastėjanti gatvių būklė (duobės, įgriuvę lietaus ar ryšių šuliniai).

Ypač prasta situacijoje pirmosiose gatvių juostose, kuriomis dažniausiai ir važiuoja autobusai bei troleibusai. Vairuotojai yra arba priversti manevruoti (dėl ko keleiviai skundžiasi vežami kaip bulvių maišai), arba važiuoti itin lėtai. Todėl jau planuojant šių metų gatvių remonto darbus, bus skiriamas ypatingas dėmesys ir prioritetai toms gatvėms, kuriomis vyksta intensyvus viešojo transporto eismas.

Tai dar ne visos planuojamos naujovės Vilniuje. Miestas ir toliau sieks įrodyti esąs patrauklus ir išmanus. Planuojama ne tik sukurti galimybę miesto viešajam transportui išvengti kai kurių šviesoforų apskritai, įrengiant atskiras įvažas troleibusams ir autobusams.

Kaip ir buvo nurodyta Bendrajame plane, bus įdiegta šiuolaikinė eismo reguliavimo ir valdymo sistema, kuri bus sureguliuota ir valdoma taip, kad viešajam transportui teiktų prioritetą. Mieste atnaujinant šviesoforų sistemą, dėl „lėšų taupymo“ jos buvo atsisakyta, taip paliekant tik palankius individualiam transportui valdymo ciklus.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kokius miesto gyventojų skaičius perveža viešasis transportas ir siekiant jį daryti vis labiau patrauklesnį, nuspręsta siekti kuo greitesnio šios sistemos įdiegimo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jonavietis pagalbos sulaukė iš Kėdainių medikų: rodės, mano dienos suskaičiuotos (18)

Gerbiami Kėdainių ligoninės COVID-19 skyriaus medikai, į Jūsų globą patekau likus bemaž porai...

Iš garsios parduotuvės užsisakiusi prekę mergina liko ir be prekės, ir be pinigų: tokių klientų – ne vienas (137)

Garsiai nuskambėjęs parduotuvės atidarymas, daugybė žinomų prekės ženklų, o tada – klientų...

Dėl kaimynų šuns kreipėsi net į specialistus: jei negalite taip prižiūrėti gyvūno, geriau neauginkite (92)

Ar kaimynus erzinantis šuns elgesys yra kaimynų, ar šuns šeimininko problema? O gal jis rodo, kad...

Dar niekur nerodytos 1991 m. sausio nuotraukos – gal atpažinsite galerijoje ir save (128)

Po televizijos bokšto užgrobimo 1991 m. sausio 13-osios naktį, tūkstančiai žmonių nuo pat ryto...

Grožio salono darbuotoja nufotografavo būrelį Kaune: per tokius išgamas ilgai negalėsime dirbti (384)

Manau, daugelis piktinasi naujais ribojimais , taisyklėmis ir rašo apie šiuo metu Lietuvoje...

Top naujienos

Paulius Saudargas: o kodėl mes turėtume visada sutarti su koalicijos partneriais? (11)

Seimo vicepirmininkas krikdemas Paulius Saudargas sako nematąs reikalo sutarti su koalicijos...

Rudzkis: pandemija gali iššaukti grandininę reakciją, kuri nuves iki pasaulinės krizės (7)

Šio metu vyraujanti ekonominės politikos ideologija yra pasikeitusi – nebe ta, kuri buvo per...

Baisų sapną primenantis scenarijus: kaip atrodys pasaulis, jei Amerika paliks NATO (1)

Amerikai pasitraukus europiečiams vieniems gintis būtų sunku. Štai įsivaizduojamas 2024–ųjų...

„Snaigės“ vadovas Sologubas apie pandemiją: didžiausios galimybės atsiranda, kai nėra stabilumo (1)

Verslo pasauliui pandemija neleido užmigti: įmonių vadovai turėjo greitai suktis ir priimti...

Gydytojas patarė, kaip išsaugoti atmintį iki senatvės – tai daug lengviau nei galvojate (5)

Viena iš didžiausių baimių pasenti yra susijusi su atminties netekimu ar aštraus proto praradimu....

Navalną Maskvoje jau sulaikė pareigūnai: aš nieko nebijau, viskas sufabrikuota Vnukovo oro uoste tęsiasi areštai, atnaujinta 21.11 (2271)

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas sekmadienio vakarą grįžo į Maskvą iš Vokietijos. Oro uoste...

Veiksmingos priemonės batams, mažinančios tikimybę paslysti (2)

Kažin ar atsirastų žmogus, kuriam patiktų slidinėti ir griuvinėti ant ledo. Neverta nė sakyti,...

Pakeltos lysvės – kaip jau dabar teisingai planuoti derlių

Renata Ničajienė , „Sezoninės virtuvės“ tinklaraščio autorė sako, kad žiemą galima...

„Tamsiais“ asmenybės bruožais pasižymintys žmonės į pandemiją reaguoja kitaip: kai kurie net džiaugiasi (4)

Nors pastaruosius kelerius mėnesius visi išgyvenome tą pačią pandemiją, visgi į jos atneštas...

„Bloomberg“: ECB nebėra patikimas pinigų mechanizmas vyriausybėms (1)

Euro zonos pinigų politika subsidijuoja finansų pramonę tokiu mastu, kad nacionaliniams centriniams...