Estijoje, kaip ir Skandinavijoje, yra kardinaliai skirtinga vakarietiška filosofija.
Vilniui svarbu pasisamdyti vakarietiškos urbanistikos specialistus, kurie įrengtų Vilniaus infrastrukturą kaip Estijoje, vakarietiškai – skandinaviškai. Iš Šiaurės kaimynų jie „ima“ stilių, o iš vokiečių, darbų atlikimo kokybę.
Vilniuje prasidėjo tikra atitvarų ir atitvėrimų statymo epidemija. Miestas neturi pinigų, kad pakeistų sutrūkinėjusius dar nuo sovietinių laikų šaligatvius miesto centre, bet miesto veidą -infrastruktūrą daryti vis labiau rytų europietišką pinigų prioritetiškai užtenka.
Kuo žavi Talinas, kad kai jis atnaujinamas, viskas daroma ne tik, kad vakarietiškai, bet dar ir parenkamas itin skoningas skandinaviškas stilius, vertinamas visame civilizuotame pasaulyje ir laikomas gero skonio ženklu, solidžiu.
Sostinėje atitvarai statomi kur reikia ir nereikia. Truputi maža kalva ir statys atitvarus, visai kaip Rusijoje. Nieko net iš tolo panašaus nesu matęs Taline ar kokiame kitame Skandinavijos mieste.
Kadangi Vilniuje nėra bendruomenės, mieste klesti grafiti barbarizmas ir vandalizmas. Dalis naujai įrengtų atitvarų jau išspardyti ar išlankstyti. Visa tai labai neestetiškai atrodo.
Ypač kraupiai atrodo sovietinio stiliaus atitvarai, neseniai įrengti prie maniežo, į kalną Maksimos, Žemaitės stotelės link. Ši gatvė veda į oro uostą, autobusų ir geležinkelio stotį. Daug miesto svečių kasdien važiuoja ta gatve ir gali matyti visaip apspardytus, išlankstytus, pavartytus sovietinius atitvarus. Visa tai atrodo labai baisiai. Su tokiais dalykais miestas sparčiai tolsta nuo sėkmingų vakarietiškų miestų.
Gal geriau turėti mažiau šių miestą darkančių sovietinių atitvarų, būdingų Rytų Europai, ir sutaupytus pinigus išleisti grafiti valymui ar įrengti šaligatvius vakarietiškai.
Pastaba: net naujai įrengti šaligatviai Vilniuje atrodo rytietiškai, jiems trūksta skoningos sodresnės spalvos, būdingos Vakarų estetiškai infrastruktūrai.
O buvusioje „Tauro rago“ vietoje Vilniuje planuojama ir vėl naikinti senamiesčio dvasią. Ši teritorija arčiau senamiesčio ir modernaus pastato invazija padarys didelę žalą mūsų paveldui.
Sostinės senamiestis, išsidėstęs per 6 seniūnijas ir 5 iš jų teoriškai nepatenka į senamiesčio seniūniją, todėl aplink prasidėjo senamiesčio dvasios valymo darbai.
Vilnius su Klaipėda rungtyniauja kas labiau išnaikins miesto paveldą. Kaunas gali stebėti šių miestų klaidas ir jų nekartoti, taip šis miestas gali įtvirtinti Nr. 1 miesto statusą šalyje.
Kyla natūralus klausimas kiek dar neįkainojamo paveldo bus sunaikinta per artimiausius kelerius metus ir ar tai padarę asmenys bus priversti prisiimti atsakomybę.
Kitas įdomus dalykas, kad atėjus žiemai Vilniuje šaligatviai nuo sniego valomi apie 2 tonas sveriančiu traktoriumi „Belarus“. Visai kaip Rusijoj, po vienos žiemos nauji šaligatviai suskilinėja ir išvartomi. Įmonėje, kurioje dirbu, teritoriją mūsų samdyti darbuotojai valo mažu, lengvai sveriančiu traktoriumi, toks įrenginys net trinkelių neišvartys, nekalbant apie šaligatvius.
Vilniui nereikia antros rūšies neestetiškų blogo skonio sprendimų. Gal jau beveik po 30 m. nepriklausomybės galime pradėti vilktis vakarietišką rūbą kaip tai daro estai?
Pabaigai vistiek lieka klausimas, kodėl Vilniui taip svarbu sunaikinti savo paveldą, kuris miestui ir šaliai iš turizmo uždirba didžiulius pinigus, o infrastruktūrą iš principo daryti ne vakarietiškai, o pagal Rusijos provincijos miestų stilių.