2016 -2017 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija dalyvauja programos „Erasmus +“ pirmo
pagrindinio veiksmo (KA1) bendrojo ugdymo projekte „Kiekvienas mokinys yra asmenybė: personalizuotas mokymas pamokose“. Šiam projektui paraišką kūrė anglų kalbos mokytojos Lina Spalvienė ir Renata Žemaitienė, reikiamą informaciją projekto koordinatorėms teikė soc. pedagogė Jolanta Noreikienė. Džiugu, kad mūsų mokytojų pastangos laimėti pasiteisino ir progimnazija gavo finansavimą mokymams Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
Pirma kelionė – į visame pasaulyje garsią ir aukštų ugdymo rezultatų švietimo srityje pasiekusią Suomiją.
Spalio 3–7 dienomis mūsų progimnazijos komanda – IT mokytoja Kristina Jūraitė, anglų kalbos mokytoja Agnė Adamonytė, socialinė pedagogė Jolanta Noreikienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos mokytoja Genė Remeikienė – kartu su Vakarų ir Rytų Europos vienuolikos šalių (Latvijos, Lenkijos, Kroatijos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos, Italijos , Ispanijos, Turkijos, Graikijos, Gran Kanarijos) mokyklų atstovais susitiko mokymuose Suomijoje, Karelijos Joensuu mieste.
Mokymus „Kiekvienas mokinys yra svarbus: specialusis ugdymas Suomijoje ir Europoje“ organizavo Suomijos švietimo kompanija „Edukarjala“, bendradarbiaujanti su viso pasaulio mokyklomis. Kompanijos direktorius Sr. Esa Raty labai nuoširdžiai visais mokymų dalyviais rūpinosi dar iki mokymų pradžios – rašė laiškus, teikė svarbią informaciją.
Ši turtinga ir išsivysčiusi šalis ypač daug dėmesio skiria specialiųjų poreikių vaikams, kuriuos labai atsakingai ugdo tiek bendrojo lavinimo mokyklose kartu su kitais mokiniais klasėse, tiek spec. grupėse, tiek specialiosiose išlyginamosiose klasėse; taip pat prie vaikų ligoninių esančiose mokyklose, pritaikytose įvairią negalią turintiems vaikams (sergantiems depresija, anoreksija, bulimija, autizmu, įvairiais protiniais sutrikimais ir kitomis ligomis) ar net vien tik specialiojo ugdymo mokykloje, kurią turi kiekviena Suomijos savivaldybė. Vaikus tiria ir teikia pagalbą bei rekomendacijas spec. ugdymui skirti psichologiniai-pedagoniniai pagalbos centrai, kuriuose, kaip ir Lietuvoje, dirba aukštos kvalifikacijos psichologai, logopedai ir kiti specialistai.
Net iki 18-os metų nesisekančių dalykų laikinai moko vienas specialusis pedagogas. Mūsų grupė lankėsi Joensuu miesto Pielisjoeno pagrindinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Teisingai juokavo su 7 klasių specialiųjų poreikių mokinių grupe dirbantis spec.pedagogas – jis yra vunderkindas, nes dėsto ir gimtąją kalbą, ir matematiką, ir fiziką, ir geografiją, ir kitus dalykus, kuriems suvokti, išmokti reikia mokiniui didesnio dėmesio, pagalbos. Grupėje yra nuo 5 iki 8 žmonių. Jei klasėje mokosi trys spec. poreikių mokiniai, tai jau skiriamas mokytojui padėjėjas. Mokytojai rašo individualias pagal rekomendacijas pritaikytas savo dalyko programas kiekvienam vaikui, kurias derina su kolegomis, specialistais.
Kursų metu mes buvome supažindinti su Suomijos švietimo sistema, galėjome palyginti ją su Lietuvos. Kaip ir pas mus, vaikai mokyklą pradeda lankyti 7-erių metų, tačiau pradinės klasės yra nuo pirmos iki šeštos. Šalyje ugdymas taip pat yra privalomas iki 16-os metų. Pagrindinis ugdymas trunka 9-erius metus. Jį sudaro dvi pakopos: pradinio ugdymo (1-6 kl.) ir žemesniojo vidurinio ugdymo (7 – 9 kl.). Vidurinis išsilavinimas įgyjamas mokantis gimnazijose iki 18-os metų. Suomijoje mokslas ir maitinimas mokiniams net iki 18-os metų yra nemokamas. Tik nuo 19-os metų tenka patiems pirktis vadovėlius. Populiarios profesinės mokyklos, kuriose galima įgyti ir vidurinį išsilavinimą, ir specialybę.
Vakarų Europos valstybių, Belgijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos, netgi Graikijos mokytojų nenustebino kursų pradžioje lektoriams aiškinama informacija apie mokytojų darbo prestižą ir didelius konkursus įsidarbinant, pateiktos atlyginimų lentelės: darželių auklėtojai uždirba 2600 eurų, pradinių klasių mokytojai – 3500, pagrindinių – 3900, o vidurinio – 4500 eurų. Pagrindinių mokyklų direktorių atlygis – 5500 eurų, o gimnazijų – 5800 eurų. Tai normalu, nes Suomijoje atlyginimo minimumas – 1800 eurų. Po tokių lentelių truputį paūžusios Rytų Europos šalys su dideliu entuziazmu ėmė pristatinėti savo gimtųjų kraštų švietimo sistemas, mokyklas. Visi tikisi ateityje pasiekti Suomijos švietimo ir atlygio lygį.
Mūsų komanda taip pat pristatė savąją Martyno Mažvydo progimnaziją. Nors ir negalime pasidžiaugti valstybės skiriamu dėmesiu ir parama mokytojui, tačiau buvo parodyta, kaip nuoširdžiai ir su atsidavimu mūsų mokytojai dirba, stengiasi ir negaudami didelių atlyginimų suorganizuoti puikiausius renginius mokiniams, bendruomenei, kad sugeba pasiekti gerų rezultatų net be pagalbos dirbdami klasėje ir su silpnais mokiniais.
Mes dirbome daugianacionalinėse grupėse, diskutavome apie galimus pokyčius švietimo sistemose Europoje, savo šalyse. Susipažinome su specialiųjų poreikių mokinių ugdymu, metodais. Sužinojome, kokius mokiniui pagalbos specialistus turi Suomijos mokytojai pamokose tiek pradinėse, tiek pagrindinėse mokyklose ar vidurinėse, gimnazijose..
Lankėmės mokyklose, bendravome su mokytojais, vienoje mokykloje – ir su pačiais mokiniais. Mokiniai anglų kalba pristatė savo mokyklą, nors gimtoji kalba suomių, mielai aprodė mokyklą, pasakojo apie savo mokymosi ypatumus. Klasės pamokų metu rakinamos, nors pamokose gali dalyvauti ne tik kiti mokytojai, direktorius ar pavaduotojai, bet ir bet kuris tėvas. Mokykla yra atvira visuomenei.
Nustebome pamačiusios, kad visi mokiniai vaikšto mokykloje tik su kojinėmis – batus nusiauna ir palieka prie drabužių kabyklų. Kabyklos įrengtos prie pat įėjimo, kad kuo skubiau vaikai galėtų apsirengti, apsiauti batus ir išbėgti į kiemą – aikštyną su futbolo aikšte, suoleliais, pastogėmis, aikštelėmis dviračiams. Vaikai daug mankštinasi. Beveik visi į mokyklas važiuoja su dviračiais, Nematėme, kad dviračiai būtų su pavaromis. Paprasti, kad stipriau minti reikėtų ir atvažiuotų į mokykla gera nuotaika.
Mokyklose eilinės pertraukos – po 15 minučių, o ilgosios trunka 20 minučių. Todėl visi, kas tik nori, gali ne tik pažaisti stalo tenisą, biliardą mokyklos patalpose, bet ir išbėgti į lauką. Mokytojai koridoriuose budi su taip vadinamomis „vairuotojų“ liemenėmis. Gal ir gerai, nes jos ryškios, ir išdaigininkai iš tolo pamato...
Suomijos visuomenėje patyčių nedaug. Bent per televiziją jų nerodo, kaip kad mūsų komerciniuose kanaluose. Tačiau vaikai yra vaikai – tenka ir Suomijoje juos auklėti. Mokykloje, kurioje lankėmės, yra sudaryta komanda prieš patyčias. Jos sudėtyje – direktorius, soc. pedagogas, psichologas, klasės auklėtojas (iš tos klasės, kur mokinys tyčiojasi), kūno kultūros mokytojas, policininkas. Kalbėjome su mus po mokyklą vedžiojančia septintoke, kuri teigė, kad mokykloje patyčių nedaug, bet yra. Daugiausiai tyčiojamasi iš bendraamžių socialiniuose tinkluose. Vaikai dažniausiai apie patyčias mokykloje, socialiniuose tinkluose pasisako savo tėvams, o tėvai praneša mokyklai. Labai glaudus mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas. Vienas mokymų lektorius juokavo, kad jeigu nusilaužtų koją ir neturėtų ką veikti, tai galėtų sėdėti mokykloje savo dukters pamokose.
Buvo įdomu sužinoti, kad Suomijoje klasėse vidutiniškai mokosi 18-22 mokinių. Labai didelėmis klasėmis laikomos tos klasės, kuriose mokosi 27 mokiniai. Tik tada tokios klasės dalijamos į grupes ir tik matematikos mokymui: ne švedų kalbai, kuri privaloma, ne kūno kultūrai ar kitoms užsienio kalboms (anglų, rusų, prancūzų, vokiečių ir kt.) mokyti, bet tik pačiam sudėtingiausiam suomiams mokslui – matematikai. Jei taip Lietuvoje dalintų klases per labai sunkias, kaip teigia pasaulio lingvistai, lietuvių kalbos gramatikos mokymui skirtas pamokas, tada lietuvaičiai geriau išmoktų gimtąją, lietuvių kalbą. O dabar anglų kalbos egzaminus abiturientai išlaiko aukštesniais rezultatais, nei lietuvių. Suomiai labai gražiai vadina savo gimtąją kalbą - mamos kalba. Taip net įrašyta į mokymo programas.
Stažuotės programa suteikė galimybę pamatyti, kaip kuriama šiuolaikiška mokymosi aplinka, kaip organizuojamas ugdymo procesas, kokie inovatyvūs ir aktyvinantys, skatinantys mokytis metodai taikomi ugdymo procese. Kaip buvo minėta, pastebimas kiekvienas mokinys, nes Suomijos visuomenėje kiekvienas žmogus yra svarbus, randantis savo vietą gyvenime, dirbantis. Šalyje, turinčioje 5,5 milijono gyventojų, emigracijos procentas labai mažas: nuo 5 iki 10 procentų. Jeigu emigruoja, tai daugiausiai į Švediją, nes daug švedų nuo okupacijos laikų gyvena Suomijoje. Taip pat emigruoja į JAV.
Mes dėkingos mūsų progimnazijos ir Suomijos Joensuu miesto „Edukarjala“ projekto vadovams už suteiktą galimybę stažuotės metu ne tik patobulinti profesines kompetencijas, įgyti naujų įgūdžių, užmegzti ryšius su kitų Europos valstybių mokytojais, apsilankyti įvairaus profilio Joensuu mokyklose, stebėti ugdymo procesą. Taip pat – už tai, kad galėjome šią svetingą šalį pažinti gamindamos Suomijos Karelijos kraštui būdingus patiekalus ar besikaitindamos tikroje suomiškoje saunoje ant ežero kranto, kartu su Karelijos žmonėmis lįsdamos į šaltą ežero vandenį, o išvykos metu aplankydamos gražiausius gamtos kampelius ir susipažindamos su Suomijos Karelijos krašto tradicijomis, amatais.
Savaitė prabėgo kaip viena diena, nes mokymai vyko gana intensyviai, įdomiai ne tik auditorijose, bet ir miesto aikštėje. Lektoriai labai įdomiai kalbėjo, pristatė savo darbo sritis, maloniai bendravo, atsakinėjo į visų dalyvių pateiktus klausimus, dalijosi paskaitų medžiaga.
Mokymų dalyvių laisvalaikio užimtumu stropiai rūpinosi „Edukarjala“ direktorius, Lyseo profesinės technikos mokyklos mokytojas ekspertas Esa Raty, jo žmona, namų ruošos ir kulinarijos mokytoja Piia Raty, ir jų sūnus Arttu Raty – pagrindinis kursų dalyvių gidas į mokyklas ir išvykas.