Jaunuolio mamos papasakota istorija priminė tikrą košmarą
"Pirmą kursą Lietuvoje baigęs studentas nusprendė užsidirbti pinigų tolesnėms studijoms. Jis nusprendė išvykti padirbėti į Didžiąją Britaniją. Neturėdamas ten jokių pažįstamų, jaunuolis kreipėsi į vieną įdarbinimo agentūrų. Ši bendrovė vadinasi „Ekker-group“. Tik atėjus į šią agentūrą, buvome maloniai sutikti. Įmonės direktorė pažadėjo geras gyvenimo sąlygas t.y., rasti gerą, legalų darbą ir gyvenamąją vietą.
Paprašius parodyti bent kelias nuotraukas iš to, kas ten laukia, įmonės darbuotojos apgailestavo, kad, deja, jų neturi. Kad būtų surastas geresnis darbas, darbuotojai trumpai patikrino jaunuolio anglų kalbos žiniais, kurios jiems pasirodė visai geros. Su tada dar draugiškais bendrovės darbuotojais buvo pasirašyta sutartis ir paimti pinigai — 700 litų. Įdomu tai, kad pinigai buvo paimti už konsultacijos paslaugas. Taip jie nusiemė nuo savęs visą atsakomybę.
Kitą dieną patenkintas jaunuolis lėktuvu išvyko į Jungtinę Karalystę. Nuvykus į miestą, jį pasitiko ir nuvežė į jo gyvenamąją vietą. Pasirodė, kad tai buvęs pagyvenusiųjų žmonių prieglaudos namas, esantis šalia kapinių. Apleistame name karšto vandens nebuvo, buitinė technika buvo sulaužyta, gyvenimo sąlygos pasibaisėtinos.
Kitą dieną jį išvežė į darbą, kuris buvo labai toli nuo gyvenamosios vietos. Už tai, kad jį nuvežtų dar ir reikėjo užmokėti. Darbas pasirodė nežmoniškai sunkus, nors jaunuolis ir gerai sudėtas sportininkas, buvęs karatė čempionas. Teko krauti ypač sunkias dėžes. Lietuvoje buvo žadėta, kad bus mokama už darbą, atliktą per tam tikrą laiką. Vietoje pasirodė, kad jis gaus tiek pinigų, kiek dėžių sunešios. Be to, darbas buvo neorganizuotas: jau antrą darbo dieną visiems darbuotojams iš Lietuvos buvo atsiųsta žinutė, kad darbo nebus. Dėl to, kad darbas buvo labai varginantis, jaunuolis paprašė, kad jį pervestų į kitą vietą. Bet, kad tau duotų darbą kitoje vietoje, apie tai darbdaviui reikia pranešti iš anksto, prieš savaitę. Tą jis ir padarė, o jam pasakė: „Ačiū, viso gero.“
„Ekker-group“ jį nusiunė dirbti į visiškai kitą miestą. Ten jis važiavo už paskutinius pinigus, nes algos dar negavo. Ten ir prasidėjo patyčios. Nuo tada jam žadėjo, kad kitą dieną gaus darbą. Tai tęsėsi visą savaitę. Kiekvieną dieną, 5 valandą ryte su specialia darbo apranga jis turėdavo laukti sutartoje vietoje, degalinėje, kad jį nuvežtų dirbti į laukus.
Deja, nė vieną kartą niekas nepasirodė. Jis skambino kelis kartus, tačiau niekas nesivargino kelti ragelio, o paskui iš viso išjungė telefoną. Tada jis paskambino „Ekker-group“ direktorei, kad pasiskųstų. Ji pasakė, kad kitą savaitę jis gaus darbą, kuris bus pats blogiausias, nes, pasak jų, jaunuolis jiems jau nusibodo.
Kiti Lietuvos darbuotojai čia dirba po 12 valandų per dieną ir gauna algą vokeliuose, geria, rūko ir svaiginasi kitomis priemonėmis. Pasibaigus kantrybei, jaunuolis išvažiavo darbo ieškoti pats. Beje, jokių pinigų jis taip ir negavo. Iki šiol jo niekas net neieško, turbūt niekas net nepastebėjo, kad jo nėra." — situaciją laiške išdėstė pasipiktinusi DELFI skaitytoja.
Dėl neišpildytų lūkesčių — grasinimai
Dėl susiklosčiusios situacijos, DELFI kreipėsi į „Ekker-group“. Įmonės direktorės Ramunės Katiliūtės pateikta versija gerokai skyrėsi nuo DELFI skaitytojos pasakojimo.
"Pasinaudodami mums suteikta galimybe, norime išdėstyti, kaip iš tiesų klostėsi ši vaizdingai nupiešta istorija. Minimas studentas A., karate čempionas dėl darbo užsienyje kreipėsi spalio mėnesį ir į pokalbį atvyko lydimas savo mamos. Įvertinę jo anglų kalbos žinias, turėjome pripažinti, kad jos prilygsta tik A2 lygiui (pagal Europass sistemą – gebėjimas naudoti užsienio kalbą tik būtiniausioms reikmėms, bendrauti paprasčiausiose situacijose). Akivaizdu, kad taip apibūdinamos silpnos užsienio kalbos žinios.
Suteikus konsultaciją apie įsidarbinimo galimybes, A. pasirinko vykti į Ipswich miestą. Tiksliau į jo uostą, kur laivais atplukdomi konteineriai su įvairiomis prekėmis, kurias ir turi iškrauti darbuotojai.
Konsultacijos metu, išsamiai suteikėme visą reikalingą informaciją apie darbo pobūdį ir galimą sunkų fizinį krūvį. Net keletą kartų, A. mus patikino, kad yra stiprus ir sunkaus darbo nesibaido. Žinodami, kad į šią poziciją jau išvyko dirbti gerokai smulkesnio sudėjimo vyriškiai, kurie buvo viskuo patenkinti, neturėjome pagrindo abejoti, kad poziciją A. būtų netinkama.
Tačiau jau po kelių dienų, mus pasiekė signalas, jog A. nusprendė, kad šis darbas nėra jam tinkamas ir per sunkus. Netrukus mūsų biure pasirodė vyriškio motina su kitais giminaičiais. Negailėdami grąsinimų kreiptis į visas įmanomas instancijas, bei žiniasklaidą, jie mus koneveikė už tai, kad išsiuntėme jų vaiką dirbti tokį sunkų darbą (lyg ne jis pats būtų priėmęs sprendimą ir ne kartą gyręsis savo fizine jėga).
Nenorėdami aštrinti situacijos, priėmėme sprendimą, suteikti jaunam vaikinui kitą įsidarbinimo galimybę. Netoliese esančiame miestelyje ūkininkui buvo reikalingas pakuotojas. Pamanėme, kad bent jau čia A. neturės pagrindo skųstis per sunkiu krūviu ir liks patenkintas.
Žinia, kad darbui užsienyje reikalinga praeiti kelias biurokratines procedūras, kuriomis rūpinasi darbdaviai ir tai gali užtrukti iki savaitės. Pirmojoje darbovietėje, uoste, vaikinui darbdavys jas pradėjo, bet neturėjo galimybės užbaigti, taigi jos automatiškai perėjo ūkininkui. Standartiškai tik ką atvykę žmonės pradeda dirbti 4 – 6 dienų laikotarpyje, kol atliekamos minėtosios procedūros.
Tačiau nepraėjus net porai dienų, po atvykimo į naują darbo vietą, A. kreipėsi į darbdavį ūkininką teigdamas, kad jei šis tuoj pat neišleis jo dirbti, tai gali sulaukti didelių nemalonumų iš įvairių inspekcijų, žiniasklaidos ir teisėsaugos institucijų. Darbdavys matydamas tokį konfliktišką dar būsimo darbuotojo elgesį, buvo nusiteikęs toliau nebetęsti įdarbinimo procedūros. Sutikite, kad bet kas, ieškantis personalo, tiek Lietuvoje, tiek, Vokietijoje, tiek Didžiojoje Britanijoje, netoleruotų tokio būsimo darbuotojo elgesio. Reaguodami į šią situaciją, mes vis dėlto sugebėjome įtikinti darbdavį toliau tęsti įdarbinimo procedūrą ir įrašyti A. į artimiausios darbo pamainos sąrašą.
Įdomiausia, kad atėjus laikui, A. visai nepasirodė darbe ir išvyko į Londoną niekam nieko nepranešęs. Taigi moralinę atsakomybę už lengvabūdišką ir neatsakingą vaikino elgesį teko prisiimti mums.
Šioje situacijoje darbdavių suteiktas gyvenamasis plotas tikrai buvo adekvatus ir jame buvo visos būtiniausios sąlygos gyventi. Taip pat A. Buvo informuotas, jog gali savarankiškai keisti gyvenamąją vietą. Kalbant apie darbų oficialumą, galime patikinti, jog visi jie yra legalūs ir atlyginimai nėra mokami vokeliuose. Didžiojoje Britanijoje dirbantis asmuo atlyginimą gauna banko pavedimu arba įmonės išrašytu čekiu, kurį gali išgryninti banke.
Užtikriname, kad mūsų įmonės telefonai visada įjungti ir visuomet esame pasiekiami. A. nėra pats asmeniškai bandęs su mumis susisiekti, tai visada darė jo motina ir teta. Taip pat turime raštiškus darbdavių patvirtinimus bei paaiškinimus, kuriuos taip pat galime pateikti, dėl nepriimtino A. elgesio." — teigė R. Katiliūtė.
„Ekker-group“ taip pat pateikė būsto, kuriame buvo apgyvendintas norimo darbo negavęs jaunuolis, nuotraukas.
Kitose nuotraukose matyti su vaikinu dirbusių kolegų būstas.
Dėkojame DELFI skaitytojai už informaciją!