Kreipimasis dėl Gedimino kalno ir tvirtovės. Kreipiuosi į Jus kaip Lietuvos Respublikos pilietis, sunerimęs dėl dabartinės Gedimino kalno ir tvirtovės būklės. Gedimino kalnas ir ant jo stovinti tvirtovė yra vieni pagrindinių Lietuvos valstybės simbolių, kurie yra itin svarbūs artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100 metų jubiliejui 2018-tų metų vasario 16 dieną.
© DELFI atsiųsta nuotr.

Pastaruoju metu dėl kalno ir tvirtovės būklės kilęs sąmyšis mane neramina, o ypač neramina su juo susijęs per informacines priemones skleidžiamas šmeižtas ir panika dėl Gedimino kalno griūties. Šio šmeižto tikslai gali būti Lietuvos prestižo diskreditavimas (susijęs su vietinių ar užsienio veikėjų tikslais), psichologinis spaudimas ir nerimo bei baimės skleidimas tarp Lietuvos piliečių, ar siekimas užmaskuoti kalno tvarkymui skirtus 3-5 milijonus litų, kurie buvo netinkamai panaudoti dėl projektavimo klaidų, medžių nukirtimo, pusiau dirbtinės dangos neteisingo tvirtinimo ir kitų klaidų.

Kaip žmogus, turintis ilgametę darbo statybų sferoje patirtį, norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu Gedimino kalnui sutvarkyti pasitelktos priemonės yra neefektyvios ir neprofesionalios. Jos jau tapo tiek nerimo, tiek pajuokos objektu Vilniuje, ir kuo ilgiau tęsis ši padėtis, tuo daugiau žalos bus padaryta Lietuvos valstybės simboliams. Toliau išdėstysiu galimą efektyvesnį Gedimino kalno ir tvirtovės tvarkymo sprendimą, į kurį primygtinai siūlau atsižvelgti atsakingiems asmenims. Šiuos pasiūlymus jau peržiūrėjo keli inžinieriai ir kiti ekspertai, kurie pritarė, kad tai būtų ne tik efektyvesnis, bet ir pigesnis ir greitesnis problemų sprendimo būdas.

Tvirtovė ant šio kalno stovi jau beveik 700 metų (nuo 1323 m. iki 2017 m.). Visą šį laikotarpį buvo ir kritulių, ir šalčių, griaustinių, žemės drebėjimų, karų, bet jie kalną neypatingai paveikė. Nuo 1995 m. remonto iki 2017 m. ir dabar, Gedimino kalno tvirtovės kieme nėra jokių įtrūkimų, kurie rodytų tvirtovės stabilumo sumažėjimą ar gynybinės sienos vertikalų judėjimą. Šie faktai verčia abejoti, ar spaudoje pateikiama informacija apie Gedimino kalno ir tvirtovės padėtį yra teisinga. Dabar susiklosčiusiai situacijai tirti turėtų būti surengtas prokuratūros tyrimas valstybės lėšų švaistymui, o vietoje to patys žmonės organizavę neprofesionalų kalno remontą toliau lieka savo pareigose ir bando „tirti“ savo blogus darbus ir nekompetenciją.

Kaip savo nesėkmių priežastį jie įvardija lietų, gruntinius vandenis, grunto susilpnėjimą, bet tai aiškiai yra neteisinga, nes šie faktoriai buvo pastovūs visus 700 metų. Taip pat kaltinami šaltiniai, kurie neva pakeitė kryptį, bet šaltinių Neries ir Vilnelės pakrantėse tiesiog nėra. Šiuo metu atliekami darbai ne tik kad ne gerina, bet ir pablogina kalno padėtį. Dalis kalno užklota plėvele, kas trukdo kalnui natūraliai kvėpuoti. Negalinti išgaruoti drėgmė kondensuosis ir įdrėkins aukštutinės pilies pagrindo gruntą, dėl ko įmanomas didesnis aukštutinės pilies įtrūkimas ar nuslinkimas. Kalno pėsčiųjų takais važinėja 26 tonų sunkvežimiai ir sunkiasvoriai ekskavatoriai, kad pakrautų 500 kilogramų smėlio nuošliaužą. Tokio svorio sunkvežimiai daro didelę žalą ir taip kritinėje padėtyje esančiam kalnui.

Avariniam svoriui likviduoti reikalingi pirmaeiliai darbai: 1. Skubiai nuimti plėvelę, kuri trukdo kvėpuoti kalnui. Šis darbas reikalauja 1 žmogaus, 1 darbo dienos. 2. Stabilizuoti aukštutinę pilį. Ankeruoti aukštutinės pilies atitrūkusią sieną. Reikalingos keturios 25-30 metrų ilgio 28 milimetrų storio grandinės (atitrūkimo jėga 200 tonų), keturi įtempėjai ir 12 metrų metalinio balkio. 4 žmonės, 1 darbo diena. 3. Užtaisyti nuogrindas prie pilies išorinės gynybinės sienos, kad nesiskverbtų vanduo – 1 žmogus, 2 darbo dienos.

Norint ilgam laikui stabilizuoti kalno nuošliaužas, reikia sukalti 3,5-4 metrų ilgio 5 centimetrų metalinius vamzdžius. Juos sujungti grandine arba lynais. Tai duotų balansą ir sankabumą augaliniam gruntui, kurio storis 0,5-1,2 metrų. Kalno augalinis sluoksnis sveria 5000-9000 tonų ir 2000 metalinių kuoliukų sustabdytų šlaitų slinkimą, nes vienas metalinis kuoliukas laisvai gali išlaikyti 5-10 tonas sankabumui palaikomo grunto. Stačiausiose kalno vietose prie metalinių kuolų reikia pritvirtinti 4 milimetrų plieninį regztą tinklą, kuris prilaikys žemes ir apaugs žole (tai daroma šlaituose prie kelių Vokietijoje, Italijoje, Norvegijoje ir Šilutės rajone tvarkant stačius kanalų šlaitus, kad neišplautų lietaus vanduo).

Viso projekto įgyvendinimas kainuotų apie 250-450 tūkstančių eurų. Darbui reikia apie 20 žmonių iki 2 mėnesių. Po to pasėjama žolė ir uždengiama tinkavimo tinklu 1-2 sluoksnius esant lietui. Po šių darbų 50-70 metų, o gal ir ilgiau neturėsime problemų su kalno šlaitais. Papildomai reikėtų tvarkyti pėsčiųjų taką, kuriam prireiktų apie 50000 eurų. Asmeninio ar komercinio intereso šiame projekte neturiu ir šiuos pasiūlymus teikiu kaip susirūpinęs Lietuvos pilietis, matantis akivaizdžias klaidas ir daromą žalą Lietuvos istoriniam paveldui.

Prašau gerbiamos Prezindetės, Ministro Pirmininko, Valstybės Gynimo Tarybos ir Generalinio Prokuroro sustabdyti šį neprofesionalų Gedimino kalno – Lietuvos simbolio – griovimą. Tikiuosi, kad atidžiai peržiūrėsite ir apsvarstysite mano pateiktus pasiūlymus.

Mielai suteiksiu daugiau informacijos apie šias idėjas. Lauksiu Jūsų atsakymo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skaitytojos namuose – keistas darinys: koks čia „ufonautų“ erdvėlaivis? (95)

Į DELFI redakciją kreipėsi moteris, balkone, o vėliau ir kambaryje pastebėjusi keistą darinį,...

„Žalgirio“ sirgalius jaučiasi apgautas – veltui išleido pinigus (41)

Visi krepšinio sirgaliai ypatingai laukia šio penktadienio. Žmonės planuoja rungtynes žiūrėti...

Skaitytojui kilo klausimas: EV serijos numeriai – bet kam ar tik privilegijuotiems? (28)

Interneto platybėse pastebėjau, kad „ Toyota Prius “ automobiliui buvo išduoti EV serijos...

Kurčiasis Mindaugas griauna mitus apie neįgalius darbuotojus: pirkėjai myli, vadovai pateikia kaip pavyzdį naujokams (18)

Pardavėju dirbantį 38 metų Mindaugą Stankų pirkėjai taip myli, kad specialiai renkasi būtent...

Poilsį Karklėje sugadino nelaukti svečiai: nejaugi tai leidžiama? (76)

Poilsis Karklėje DELFI skaitytojai buvo sugadintas, kai ten žirgais atjojo atsigaivinti jaunos...

Top naujienos

Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje (249)

„Pinčia“ vadinamas Algimantas Vertelka – žmogus, kurio pavardė Lietuvos kriminalinėje...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (29)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Tai, ko neišgirdote: iššifravo, ką karališkoji pora ir svečiai šnabždėjosi vestuvių metu (25)

Iškart po karališkųjų vestuvių, įvykusių šį šeštadienį Vindzoro pilyje, imta kalbėti, ką...

FSB karininko išpažintis: praregėjus nuo visko pradeda pykinti (88)

Daugeliui, matyt, teko girdėti ne vieną istoriją apie perbėgėlių iš sovietų ir rusų...

Čempionai: „Lietuvos ryto“ pamaina laimėjo jaunimo Eurolygą! (122)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ gali džiaugtis daug žadančia pamaina – Arvydo Gronskio vadovaujama...

Ant hercogienės Meghan Markle rankos suspindo dar vienas ypatingas žiedas (9)

Sasekso kunigaikštiene po šeštadienio tuoktuvių tapusi Meghan Markle jautriai pagerbė šviesaus...

Įsigalioja naujovės techninėje apžiūroje ir „Regitroje“: kas laukia automobilių savininkų (145)

Gegužės dvidešimtąją įsigalioja nauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija....

Eurolygos „galva“ nuolaidų nežada nei Kaunui, nei maištaujantiems Atėnams specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (12)

Kauno „Žalgiris“ turi vieną didžiausių ir moderniausių Eurolygos arenų, kurios lankomumo...

Prognozės nedžiugina: sulauksime ir perkūnijos, ir gūsingo vėjo (24)

Savaitės viduryje debesys gali atnešti lietų su perkūnija LRT radijui sako sinoptikas Vytautas...

Eurolygos jaunimo čempionai: ši taurė – įrodymas, kad krepšininkai gali augti ir Vilniuje specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (10)

Arvydui Gronskiui seniai nebuvo tekę skraidyti ant auklėtinių rankų. „Paskutinį kartą taip...