Galbūt veganai ir teisūs, juk vien dėl to, kad esame pranašiausi ir dominuojantys planetos gyventojai dar nereiškia, jog turime moralinę teisę skriausti, netgi auginti, penėti, o po to skersti ir valgyti ne taip gerai išsivysčiusius, savęs apginti nesugebančius gyvūnus. Juo labiau, kad be mėsos žmogus išgyventi gali, tereikia taisyklingai subalansuoti mitybą.

Lyg kiekviena Mis Pasaulis, svajojanti apie taiką pasaulyje, veganai svajoja apie harmoniją ir taiką tarp žmonių ir likusių gyvūnų. Laukuose, pilnais tešmenimis, pieno pritvinkusios karvės, linksmai atrajojančios žole, vištos, apsikrovusios kiaušiniais, riebūs paršai, knaisiojantys daržus... Skamba lyg saldus sapnas, iš kurio nenorėtų pabusti nei vienas veganas, lyg gabalėlis šokolado, kurio beje, veganai neatsisako, nors turėtų.

Taip, šokoladas gaminamas iš kakavos pupelių, kurios auga ant krūmų, bet jos kaip auksas, kurio kiekvienas gramas kainuoja gyvybę. Tiesa, tos gyvybės taip toli nuo mūsų, kad gali pasirodyti, kad tai netiesa. Šokolado paklausa kasmet vis auga, tad ir šokolado pagaminama kiekvienais metais vis daugiau. O jam pagaminti reikia vis daugiau kakavos pupelių, kurios nėra auginamos nei Šveicarijoje, nei Belgijoje, šalyse, kurių šokoladą mes taip mėgstame. Kad ir kaip tobulėja technologijos, vienas kakavmedis per metus išaugina tiek pupelių, kurių užtenka pagaminti vos 200 gramų šokolado, tad kakavmedžių plantacijos neišvengiamai didėja.

Iki šiol didžiausia kakavos pupelių tiekėja yra Afrika. Čia pirmauja Dramblio kaulo krantas, kuris pagal mokslininkų apskaičiavimus, jau per ateinančius penkiolika metų nebeturės šalyje miškų, išskyrus nacionalinius, griežtai saugomus parkus. Plečiant šokolado plantacijas, kenčia būtent miškai-džiunglės ir aišku, juose besiglaudžiantys gyvūnai. Nyksta šimpanzės, drambliai. Kai kurios beždžionių rūšys apskritai baigia išnykti, o dramblių populiacija čia sumažėjo nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų. Prarasdami savo namus gyvūnai priversti spaustis vis mažesniuose džiunglių plotuose, kur vis sunkiau ne tik pramisti ir išgyventi, bet sunkiau ir pasislėpti nuo skaudžių medžiotojų kulkų. Hipopotamai, skraidančios voverės, leopardai, krokodilai ir daugelis kitų džiunglių gyventojų tiesiog pasmerkti išnykimui.

Panaši situacija ir kaimyninėje Ganoje, kur dėl miškų naikinimo nyksta laukiniai gyvūnai. O dėl chemikalais purškiamų kakavmedžių nyksta ir nacionalinis pasididžiavimas – varlės. Ganoje suskaičiuota 78 rūšys varlių, tiesa, dėl jau minėtų chemikalų, naudojamų kakavmedžiams auginti ir sparčiai nykstančių džiunglių, dalis jų jau nebegyvena laukinėje gamtoje.

Didžiausių kakavos pupelių eksportuotojų trejetuke esanti Indonezija, per pastaruosius trisdešimt metų prarado apie milijoną hektarų džiunglių. Tai neabejotinai turėjo didės įtakos džiunglėse besiglaudžiantiems orangutangams, tigrams, drambliams ir daugybei kitų retų, ir tik džiunglėse gyvenančių gyvūnų.

30 milijardų eurų, tokį pelną neša kakavmedžių plantacijos ir jų duodamos pupelės. Natūralu, kad ir daugiau šalių vis bando atsiriekti, bent dalį tų milijardų. Štai Peru, pagal išauginamas ir eksportuojamas kakavos pupeles sparčiai vejasi pirmąjį trejetuką, to kaina – kasmet iškertama apie penkis tūkstančiai hektarų, žemės plaučiais vadinamo, Amazonės miško.

Žinoma, galima ieškoti kitur, dėl to galima kaltinti šveicarus, juk būtent jie suvartoja daugiausia šokolado, vidutiniškai po devynis kilogramus per metus. Vis tik nežinau, ar veganams pridera šitaip džiūgauti rinkoje pagaliau pasirodžius veganiškam šokoladui.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.