Mano žmona labai vertina pinigus, išsiskyrėme dėl banalios priežasties. Komunalinius mokesčius mokėdavau aš, o jų sumos būdavo didelės. Gyvenome privačiame name, šildomame gamtinėmis dujomis. Kai vieną žiemos vakarą grįžau iš darbo, pamačiau, kad visame name dega šviesa, net ir pagalbinėse patalpose, įjungti visi televizoriai bei kompiuteriai, lauko durys pravertos ir šildomas žiemos oras. Vaikai smagiai čiuožinėjo rogutėmis lauke. Pasiutau, apibariau vaikus, bet grįžusi namo mano „brangioji“ mane apšaukė „skūpiu“, kad man gaila pinigų vaikams.
Vaikai labai išlepinti mamos, mama juos apšokinėja, viską daro už juos. Vieną vakarą, grįžęs po darbų neradau nei vieno švaraus indo, net arbatos puodelio atsigerti. Liepiau savo vaikams indus išplauti patiems (jie šito darbo neatlieka), tai vėl žmonelės buvau apšauktas vaikų teroristu.
Neiškentęs pasakiau, kad nuo šiol komunalinius mokėsime perpus, todėl jai pasirinkti reikia - ar aš mokėsiu, bet pusę pinigų ji duos man, ar atvirkščiai. Tada ir prasidėjo moralinis smurtas. Esu gana ramus, bet buvo bandyta išprovokuoti muštynes, kad aš jai suduočiau. Prasidėjo stumdymai, grasinimai, pabėgau i kitą kambarį ir užsirakinau, bet durys buvo išlaužtos.
Po mėnesio kito savo gimtadienio proga gavau skyrybų dokumentus. Išsiskyrėme bendru sutarimu, dėl vaikų palikau visa turtą jai, išėjau pasiėmęs tik savo rūbus, nei puodo, nei patalynės. Prisiglausti nebuvo kur, įsikūriau pagalbinėse patalpose, nepritaikytose gyvenimui savo namuose, bet paliktose savo žmonai ir vaikams. Pasidariau remontą, pakeičiau negyvenamas patalpas gyvenamomis, norėjosi gyventi arčiau vaikų. Tai buvo didžiausia mano klaida.
Vaikams buvo draudžiama pas mane užeiti, aš pas vaikus eiti negalėjau, nes visada būdavau apkaltintas tai vandens užsukimu, tai raktų pavogimu, tai gėlės nulaužimu. Vaikams buvo sakoma, kad jie negali užeiti pas mane vien todėl, kad gyvenu antisanitarinėmis sąlygomis. Bet po įsikūrimo, po 2 metų bendravimo tik lauke su vaikais, man reikia juos, žmonos samprata, „prisijaukinti“ kaip laukinius kačiukus.
Per 3 metus susitvarkiau būstą, pasidariau remontą ir sau, ir jai, vaikai nuteikinėjami prieš mane. Atseit aš jiems visada kenkiu, užvertė raštais iš advokatų pareiškimais policijai. Vienam gyventi liūdna, įsigijau kate, ir vėl klaida... Tai katė žolę pievutėje išmindžiojo, tai katė darželį iškapstė, tai pomidorą nulaužė. Nors aplinkui gyvena aštuonios kaimynų katės ir keli šunys, bet blogus darbus atliekame tik aš ir mano katė. Jei nors vieną diena pavėluoju sumokėti alimentus, užverčia raštais iš advokatų arba antstolių. Bet visada skundžiasi, kad jai trūksta pinigų, kad aš alimentų jai moku per mažai. Nes 1000 Lt - tai ne pinigai, nors mano alga tik 1800 Lt, o kur dar būsto įsirengimas?
O jai jų pakanka ir antstoliams, ir advokatų paslaugoms, bet ne vaikų išlaikymui. Dabar reiks ieškotis kito būsto, nes maniškė pareiškė, kad man reikia kraustytis kitur, nes mano patalpas, kuriose aš gyvenu, ji ruošiasi išnuomoti studentams ir taip gauti papildomų pajamų. Bet nieko, susikursiu sau gyvenimą iš naujo. Aš nesu gėjus, bet pagalvoju, kodėl jų taip daugėja, kodėl negeriantys vyrai tampa alkoholikais, kodėl ramios gražios šeimos vyrai nusižudo, o kartai nužudo ir moteris? Manyčiau, kad dėl tokio moterų smurto. Aš jau nei viena moterimi nepasitikiu ir savo dienas praleisiu vienas. Noriu tik normalaus, ramaus gyvenimo.
Kuo labiau pažįstu moteris, tuo labiau myliu savo katę (juokauju).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Vyrai sukilo – nebenori kęsti moterų priekaištų, kuriuos prilygina smurtui! Tokią žinią skleidžia skaitytojai, komentuodami straipsnį apie žiauriai muštą nėščiąją. Pasak vyriškos lyties atstovų, nerašoma apie psichologinį smurtą, kuris juos paguldo į ligoninės lovą, diskriminaciją, kurią jie turi patirti vejami iš namų.
„Kai kurios Lietuvos bobos yra labai aršios ir agresyvios! Tokios dažniausiai ir puola vyrus, o paskui jos dar ir apkaltina vyrus smurtu, nors pačios smurtauja prieš vyrus! Todėl manau, kad Lietuvos vyrai yra diskriminuojami, nes tik vyrus iškeldina iš namų, o moteriškės, nors ir smurtauja, kaip visada būna „nekaltos“ ir nėra iškeldinamos iš namų“, - piktinosi vienas komentatorius.
„(...) Gal duokite vyrui parašyti? Ar bent numanote, kiek yra sužalotų vyrų? Ar lankėtės kada kardiologinėse, kur guli tūkstančiai vyrų po infarktų? Kodėl nerašote apie psichologinį smurtą šeimose? Juk jo pasekmės - dar žiauresnės nei fizinio. Po to tūkstančiai gauna infarktus, ir tūkstančiai nusižudo. Juk yra net baudžiamasis straipsnis už privedimą iki savižudybės“, - piktinosi kitas.
„Moterys smurtui naudoja įvairius namų apyvokos daiktus, peilius, kėdes, verdantį vandenį, puodus, lygintuvus (ar dar tęsti?). Be to, fiziškai neretai stambios moterys yra fiziškai stipresnės už vyrus. Tačiau net ir fiziškai silpnesnės puola traumuoja vyrus fiziškai, nes vyrai nesipriešina, o isterikuojančios smurtautojos tuo naudojasi. Be to, psichologinis smurtas žeidžia labiau nei fizinis, nuolatinės patyčios, niekinimas, apkalbos, šmeižtai, aplinkinių ir vaikų nuteikinėjimas prieš vyrą - tai taip pat smurtas artimoje aplinkoje (...)“, - rašė Roku pasivadinęs skaitytojas.
Kviečiame DELFI skaitytojus atsiliepti – pasidalinkite savo patirtimi, mintimis ar istorija. Vyrai, ar iš tiesų kenčiate nuo nuolatinių priekaištų, esate patyrę psichologinį smurtą, susidūrėte su atmestinu požiūriu į Jūsų bėdas? O gal pasisakyti nori moterys, besistebinčios vyriškių įžūlumu ir galinčios papasakoti savo istoriją? Padėkite parodyti abi puses – kaip ir dėl ko kenčia šiuolaikiniai vyrai ir moterys.
Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Smurtas“ iki liepos 7 d. Vieno teksto autoriui įteiksime 100 litų vertės dovanų kuponą „Trasalis“ poilsiavietėje.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: