Neslepia: bando apgauti

DELFI skaitytojai neslėpė, kad pardavėjai yra bandę apgauti ne vieną – pasak jų, būna meluojama ne tik apie automobilio būklę, bet ir pateikiama neteisinga informacija skelbimuose.

„Pamenu, kai prieš 4 ar 5 metus ieškojau automobilio, ko tik neprisižiūrėjau, kainos kosminės. Vieną Marijampolėje apžiūrėjau, tai galvojo durnių prigaus: apžiūrėjau, pavažiavau, kai pasakiau preliminariai, kas negerai, tai susinervino. Buvo viena brangiausių skelbimuose to modelio... Paskui sako, atsiras durnius, kuris nupirks, tiesiai taip. Kai supratau, kad nieko nebus, ir išsiskyrėm“, – rašė komentarų skiltyje „ABS“.

Vienam DELFI skaitytojui tik nuvažiavus apžiūrėti automobilio paaiškėjo, kad skelbime matomoje nuotraukoje – net ne parduodama transporto priemonė.

„Teko kartą lėkt į Alytų iš Kauno. Išaiškėjo, kad net nuotraukoje visai kitas automobilis buvo. Kai klausiau, buvo sakoma – viskas „liuks“. Kai atvažiavau!... Moldingai samariezais susukioti (puošybinės juostelės prisuktos varžtais), tarpai tarp sparnų ir t.t. (…) Konfliktas baigėsi tik kolionėm... Nors reikėjo užvožt...! Už melą ir sugadintą kurą bei laiką“, – rašė komentatorius „Cha“.

Kitas skaitytojas, kuris pats bandė parduoti savo automobilį, prisipažino melavęs. Taip padarė dėl to, kad kol apie transporto priemonę pasakojo sąžiningai, niekas nenorėjo jos pirkti.

„Paprasta: prieš du metus pardavinėjau 5 serijos BMW. Su juo važinėjau 5 metus. Skelbime surašiau smulkiai visą informaciją, kurią pats turėjau (pirkau automobilį šiek tiek daužtą), visas servisų sąskaitas, visas iki paskutinės detalės, net nusprendęs pardavinėti automobilį keičiau originalių detalių atitikmenimis. Tiesiog pabodo automobilis. Pardavinėjant „išlindo“ elektros gedimas – keli servisai ieškojo, niekaip nerado, kodėl išsikrauna akumuliatorius. Kainą sumažinau 1000 litų. Parašiau dėl ko, parodžiau nuotraukas, kaip atrodė, parodžiau visas sąskaitas ir t.t. Nepirko 6 apžiūrėję (!), nes neaišku kas sugedę ir neaišku kodėl. Nu ką, ištryniau, perfotografavau įdėjau po dviejų mėnesių, kainą gražinau į vietą. Parašiau „be trūkumų“.

Atvažiavo pirmi forumų ekspertai – vairą pasukiojo, tepalus pažiūrėjo, aušinimo skysčio šlangas paspaudė ir nusipirko už beveik 15 tūkstančių litų. Turėčiau gailėtis? Kodėl? Nes nenori girdėt tiesos? Tai aš paprastas – ne „perekūpas“, iš to negyvenu. O jūs norit, kad „perekūpai“ ridas paliktų ir sakytų kokie defektai? Matot kainą – palyginat ją su vokiška, belgiška ar prancūziška ir +- įvertinat kokį lavoną perkat. Mano galva, čia yra žmonių lūkesčių ir kvailumo bei pardavėjų melavimo visiškai abipusė kaltė. Ir vis dėlto, pradėti turėtų pirkėjai. Po BMW įsigijau kitą, benzininį automobilį, kuris 2009 gamybos ir 2013 metų pabaigoje jau buvo nuvažiavęs 290 tūkst. km. Ir todėl, kad buvo „daug nuvažiavęs“, buvo šiek tiek pigesnis. Odometre šiandien beveik 400 tūkst. km ir neturėjau jokio rimto gedimo...“, – pasakojo komentatorius.

Patarė pirkti iš pažįstamų

Norintiems įsigyti nebrangią, tačiau gerą transporto priemonę, komentatorius „Toks paprastas“ patarė kreiptis į pažįstamus. Pasak jo, šie apgauti neturėtų.

„Tiems, kurie taikosi į pigų automobilį (300-2000 eurų vertės) siūlyčiau užmiršti skelbimus su prierašais „Lietuvoje neeksploatuotas“ arba „ką tik nuo tralo“. Gyvename Lietuvoje, mažoje šalyje, kurioje visi turime draugų, pažįstamų, giminių, kaimynų. Pasiklausinėjus aplink, tikrai surasite žmonių, kurie parduoda/ ruošiasi parduoti savo prižiūrėtus, mylėtus ir ilgus metus vienose rankose tarnavusius automobilius. Kaip taisyklė, tai žmonės, kuriems svetimas „perekupo“ ar „turginio“ mąstymas, todėl sąžiningai papasakos jums apie visus automobilio trūkumus ir neiškels automobilio kainos virš realybės ribų. Pats šitaip esu pardavęs savo 3 automobilius, pirko kaimynai, nes matė, kaip tie automobiliai buvo eksploatuojami.

Automobilį tiesiog pastatau kieme ir žmonės, kurie dažniau pravažiuoja gatve, mato, kad transporto priemonė stovi nejudinama porą mėnesių. Užeina, pasiteirauja, gal parduodu? Duodu pasivažinėti, apžiūrėt, įvertint. Nė sykio nebuvo jokių nusiskundimų ar apkalbėjimų. Po poros mėnesių rengiuosi šitaip atsisveikinti su jau 12 metų mano „vienose rankose“ gyvenančia 1998 m. gimimo dyzeline „Toyota“, kurią įsigijau iš pirmo ir vienintelio jos buvusio savininko olando (…) Taigi, kaip minėjau, nebrangaus automobiliuko ieškokite, gerbiamieji, artimoje aplinkoje, o ne kitame Lietuvos gale tarp nepažįstamų žmonių“, – rašė komentatorius „Toks paprastas“.

Kitas skaitytojas sakė, kad jam gerą automobilį įsigyti pavyko nuvykus į provinciją. Jo teigimu, didžiuosiuose miestuose pardavinėjami iš mažesniųjų miestų gyventojų perpirkti automobiliai, kurių kaina – jau didesnė.

„Aš ieškojau automobilio, su kuriuo Lietuvoje nebūtų važinėta. Buvome pasiruošę sumokėti iki 3000 eurų už 2005 m. gamybos automobilį. Markės, suprantama, neminėsiu. Ieškojom Vilniuje. Kainos už tų pačių metų automobilį siekė 3800 eurų. Kaune – irgi ne pigiau. Bet giminaitė pasiūlė nuvykti į Jurbarką, davė kontaktus žmogaus, besiverčiančio šiuo amatu daug daug metų. Jeigu žmogus telefono nr. nekeičia net 12 metų, turbūt daug ką pasako. Susisiekėme, nuvykome pas jį į namus. Įspūdingai „išlaižytą“ ir be jokių priekaištų automobilį įsigijome už 2800 eurų. P.S. Beje, mums būnant pas tą žmogų, dėl mane sudominusio automobilio jam skambino 2 žmonės iš didesnių miestų... Pardavėjas juos pavadino „perekūpais“. Tada ir sužinojau, kaip kyla automobilių kaina – provincijoj jie nuperka jau paruoštą pardavimui, išgražintą. Nereikia kišti nė piršto. „Užsideda“ 300-400 eurų, o mes, mirtingieji, permokame nežinia už ką. „Niekas nebenori šiais laikais dirbt su kastuvu“, – pasakė jurbarkietis Vasia... Sakyčiau, jis tikrai buvo teisus“, – rašė iš Kėdainių kilęs komentatorius.

Itin pasisekė kitam DELFI skaitytojui, nusprendusiam automobilį įsigyti užsienyje. Nors transporto priemonė kelionės metu sugedo, pardavėjas ne tik sumokėjo už taisymo išlaidas, bet ir padarė nuolaidą.

„Pirkome automobilį Olandijoje. Irgi pardavėjas sakė, kad viskas gerai, tvarkingas, jokių gedimų nėra. Važiuojant namo (tuo metu gyvenome Olandijoje) užsidegė „Check engine“ (angl. patikrinkite variklį) lemputė ir dingo trauka. Jau galvojome, kad esam išdurti, bet paskambinom pardavėjui. Jis labai atsiprašė ir pasiūlė automobilį nuvaryti į servisą, o sąskaitą atsiųsti jam.

Automobilį sutvarkė, pardavėjas apmokėjo remonto sąskaitą (apie 450 eurų) ir dar pridėjo 100 eurų už nepatogumus. Likom apšalę. Net nepatogiai pasijautėm, juk automobilis buvo nenaujas ir mokėjom už ją tikrai ne per daugiausia, bet ten yra atsakingai žiūrima į savo žodžius. Jei pasakei, kad jis tvarkingas, tai ir turi būti tvarkingas. Lietuvoje kiekvienas žiūri tik kaip apgauti, apvogti, nusukti nuo tautiečio. Ir čia ne tik automobilių rinkoje, čia apskritai visame versle taip yra. Lietuvai iki Vakarų Europos mentaliteto dar toli toli“, – rašė komentatorius.

Norite pasidalyti savo patirtimi ir patarimais? Galite papasakoti, kaip išvengti apgavysčių? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (236)