Taip. Jie dar grįžta. Šitie dar girdi tą šauksmą, - ar šnabždesį, - tą trauką – nenupasakojamai stiprią. Ir su niekuo nepalyginamą norą grįžti ten, kur artėjant šventėms apsigyveno mintys, jausmai ir protas. Grįžti į Lietuvą, grįžti į savo namus. Pagaliau, pagaliau apkabinti SAVO MAMĄ, tėtį, sesę, brolį, taip stebuklingai paaugusią dukterėčią.
© DELFI skaitytoja

Pakasyti šuns paausį, paniurkyti katę... Susitikti prie miesto eglės su iš viso svieto kraštų į Lietuvą sukurnėjusiais draugais, bičiuliais: atsipalaidavusiais, stilingais, šiek tiek sarkastiškais... Prisivalgyti lietuviško maisto. Išsiperti lietuviškoje pirtyje. Mmmm...

Ir maudytis maudytis aplink skambančioje lietuvių šnekos simfonijoje... Gerti tą gimtąją kalbą, visu kūnu, visa esybe. To nėra niekur. Tik Lietuvoje.

Kūčios ir Šv. Kalėdos. Jos jaudinančios, sentimentalios, kvepiančios mamos kepsniais ir pyragu, deja, jau dažniausiai be šaltuko ir sniegučio, - jau čia pat. Šiuo stebuklingu Šv. Kalėdų metu tampame geresni, draugiškesni, šiltesni vieni kitiems. O kolkas - prieššventinė savaitė - reikaliukai, vizitai – odontologai, kosmetologai bei dantų higienistai..... Grožio industrija... Visi laukia MŪSŲ emigrantų. Bet ar visi atvyksta tik to?

Grįžo ir ji, Eglė - paprasta mergina, emigrantė. Jau 5 metai gyvenanti ir dirbanti Vokietijoje. Kukli, be kailinių ir vardinių rankinių. Šviečiančiom akim. Šilta šypsena. Pasiilgusi. Mylinti ir mylima.

Didžiulis jos lagaminas slėpė ne vien drabužius, stilingus batelius, bet ir – 2-i didžiules, šiltas, pūkines... antklodes.

Emigrantė Eglė: jau antri metai, kaip dalyvauju kalėdiniame Lietuvos vaikų „Vaikų svajonės“ projekte. Pernai jame dalyvavau individualiai, su draugu. Šiuo metu dirbu Vokietijos farmacijos bendrovėje. Šioje bendrovėje dirba įvairių tautybių darbuotojai – vokiečiai, vengrai, lenkai, turkai. Kartą pietaujant, kolegoms papasakojau apie šį projektą. Pajutau kolegų susidomėjimą.

Atsidariau projekto internetinį puslapį ir čia pat ėmėme skaityti lietuviukų vaikučių kalėdines svajones. Verčiau pažodžiui. Perskaičiau berniuko, mažo berniuko svajonę: „NORIU TURĖTI SAVO ŠILTĄ ANTKLODĘ“. Kai išverčiau šį vaiko Kalėdinės svajonės aprašymą, pajutau, kad niekas manęs nesuprato. Įsivyravo tyla. „Ko ko norėtų? Antklodės? Ar tu gerai išvertei? Esi tuo tikra?“. Pasipylė klausimai jau lyg iš gausybės rago. „Kiek tam vaikiukui metukų?“ – klausimai nesibaigė. Nebuvo nustebimo, kai skaičiau apie Barbę, Lego konstruktorių, madingą ausinuką, mobilųjį telefoną... Bet ta antklodė.... Netrukus sąraše radome dar vieną svajonę apie šiltą antklodę, šį kartą mažai mergaitei.

„Egle, čiagi KALĖDINĖ SVAJONĖ, žaislai visokie turėtų būti tame vaikiškų svajonių sąraše....“, vis dar stebėjosi kolegos. Kiti atsargiai pasiteiravo, ar tikrai esame Europos Sąjungos nariai...

Linktelėjau galvą. Beliko sunkiai atsidusti. Pajutau, kad raustu.
„Tai pas jus, Lietuvoje nėra šiltų antklodžių pirkti?“. Bendradarbiai žiūrėjo išplėtę akis. Pasijutau lyg Afrikos džiunglių gyventoja. (Nors ten šiltų antklodžių tikrai nereikia).

Tiesa, bendradarbius dar sudomino mergaitės svajonė apie rausvą kuprinę, - gražią, kuo daugiau blizgančią, na, šiek tiek Barbišką. Kuprinės spalva neigiamų emocijų kolegoms nesukėlė. Bet galbūt kilo mintis, kad vaikas iki šiol tebeeina į mokyklą ... Galbūt su PC maišeliu?

Man patiko kolegų reakcija į tokias, rodos, keistas vaikučių kalėdinių dovanų svajones. Vyravo mandagumas ir besąlygiškas korektiškumas.

Netrukus supratau, kad bendradarbiai tylomis jau nusprendė, kokias Lietuvos vaikų Kalėdines svajones išpildys. Didžiulės pūkinės antklodės buvo nupirktos ir įteiktos, man niekaip nepavykus įrodyti, įtikinti, kad Lietuvoje jų taip pat galima nusipirkti be jokių problemų. Kaip pasakė bendradarbiai – dėl viso pikto, lai vežasi.

Grįžus į Lietuvą, į šią akciją – projektą įtraukiau visą mano šeimą: bendrai nuspręsta, kad prie antklodžių reikalinga ir patalynė. Teko paieškoti ir kuprinės, susidėjus ją ir patalynę nupirkti.

Liko jau tik malonumas visa tai supakuoti ir per malonią greitų siuntų kompaniją išsiųsti vaikams. Dovanos jau šiandien iškeliaus pas juos. Tikiuosi, jie pasijus laimingi, išgirsti. Apgaubti šilumos - ne tik pūkinės antklodės, bet ir mūsų širdžių šilumos. Tikiu, kad nieko nėra geriau, kai supranti, kad TAVO SVAJONĖ IŠSIPILDĖ. Galbūt ir keista svajonė.

Egle, kodėl?

Juk tu čia nebegyveni?

Labai paprasta: aš noriu – ir galiu - padėti tiems, kuriems labiausiai tos pagalbos reikia, ypatingai vaikams. Mano tėvynės ir visiems vaikams. Šis projektas suteikia kiekvienam žmogui galimybę labai paprastai ir lengvai, be tarpininkų, painių biurokratinių kelių, įgyvendinti vaikų svajones. Kas kiek gali, kas kiek nori. Kaip sakė Motina Teresė, „Nebūtina daryti žygdarbių, visai pakanka mažų dalykėlių, atliktų su didele meile“.

Viskas paprasta, ar ne? Tam nereikia nei ypatingų balių ar blizgesio, kuris geriems dalykams, atjautai, suteikia beprasmio pasipūtimo. Užtenka paprasto, neafišuoto noro padėti, noro dalintis. Taip norisi kuklumo, paprastumo šioje srityje. Susiformavusio įpročio. Nieko ypatingo aš ir nepadariau – tiesiog mano, mano draugų, kolegų svajonė duoti ir dalintis, sutapo su keleto vaikučių svajonėmis gauti. Yra daug gerų žmonių. Ir čia Lietuvoje, ir užsienyje.

Egle, o ko TU norėtum, kokios dovanos?

Man didžiulė dovana buvo, kai pernai gavęs mano dovanėlę, vaikas nusifotografavo prie savo kalėdinės eglutės su dovanėle ir nuotrauką atsiuntė man. Jo akys buvo be galo laimingos, pilnos ašarėlių. Tai ir aš pravirkau. Iš laimės. Ačiū jam.

Egle, kam norėtum padėkoti?

Savo kolegoms ir, žinoma, savo šeimai.

Ačiū, Egle.

Ši emigrantės Eglės istorija paprasta, neįmantri, be uždirbtų milijonų, be stebuklingo praturtėjimo ar karjeros šuolio. Bet ji puiki, tiesa?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vasario 16-ąją Lietuvos himnas skambėjo Floridos paplūdimyje (7)

Pietrytinėje Floridoje gyvenantys lietuviai savo gimtinės šimtemtį šventė vasario 18-ąją...

Kaune lampėdiškiai šventė Lietuvos valstybės šimtmetį

Jau tapo tradicija, kad Lampėdžių gyventojai svarbias šventes mini gražioje bendrystėje. 2015...

Dovana Lietuvai – Grigiškių kamino šventinis apšvietimas (8)

Grigiškių miestelyje esantis „Grigeo“ fabrikas Lietuvos šimtmečio proga trispalve apšvietė...

„Širdis Lietuvai“ – Vilniaus moksleivių dovana Vasario 16 d. proga (12)

Vasario 15 d. Vilniaus Tuskulėnų gimnazija paminėjo artėjančia Vasario 16 d., tai yra Lietuvos...

Sveikinimas Lietuvai iš tolimojo Singapūro: esame toli, bet drauge (10)

Singapūre gyvenantys lietuviai siunčia šilčiausius linkėjimus Lietuvai gimtadienio proga.

Top naujienos

Meilė sportui neturi ribų: milijonų lietaus nestabdo net rimti perspėjimai (1)

Sostinės politikai patvirtino šių metų biudžetą, kuriame numatyta daugiau kaip 2,6 mln. eurų...

„Sodros“ grindų efektas: kai kurių paslaugų kainos gali augti (1)

Kaip ir įspėjo kai kurie darbdaviai, „Sodros“ grindys kirto iš peties ir įmonės atleido...

Orai: arktinis šaltis šalį sukaustys ilgam (34)

Šią savaitę šalį stingdys šaltis . O „dėkoti“ galime į dvi dalis skilusiam poliariniam...

Ūkininkas: pieno produktai netrukus pigs (108)

„Miestiečiai ateina į protą“, – sako save tipišku smulkiuoju ūkininku, kurio specializacija...

Pigiausi būstai Lietuvoje – už vieną minimalų atlyginimą (91)

Atsidarius nekilnojamojo turto skelbimų portalą, akį gali patraukti pasiūlymai už ypač nedidelę...

Italijos lietuviai kyla į kovą su Rusijos propaganda (278)

Nusibodo Italijoje aiškinti, kad Lietuva tai ne Rusija, ir kad lietuviai turi savo tvirtą...

Tobulas muzikos ir 3D vaizdų spektaklis: elektroninės muzikos pionieriai „Kraftwerk“ atidavė duoklę Lietuvai (15)

Vokietijos muzikos grandai itin pamėgo lankytis Lietuvoje. „Scorpions“, „Accept“ ar buvusių...

Lietuvis dėl savo darbo Airijoje buvo tapęs kone šios šalies priešu (99)

Iš Kapčiamiesčio, nedidelio miestelio Lazdijų rajone, kilęs Povilas Ražukas Airijoje dirbo prie...

Netiesa, kad Kaukėnas nežibėjo tarp superžvaigždžių: nusileido tik Fourcade‘ui (34)

Tik legendinis Martinas Fourcade‘as buvo greitesnis už Tomą Kaukėną lenktynėse, kuriose...

Išgyvenęs alpinistas papasakojo, ką patyrė: sulaužyta koja ropojo iki kalnų namelio (244)

Kirgizijoje bendražygio netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis papasakojo savo kvapą...