Kadangi vyresnioji dukra, pasitinkanti stotyje į svečius atvykstančią močiutę, visada su ugnele akyse stebėdavo tuos didelius daiktus, kurie vadinasi traukiniai, nusprendėme, kad visai nebloga pramoga būtų pasivažinėti jais iki artimiausio kurortinio Trakų miestelio. Daug negalvodami ir internete pasižiūrėję artimiausius išvykimo/atvykimo laikus, susikrovėme būtiniausius daiktus ir išvykome į geležinkelio stotį.

Kol kas viskas vyko pagal planą, su puikiausia nuotaika, didelėmis ir smalsiomis vaikučių akim bei neįtariant, kad verta pagalvoti apie „grynus“ pinigus (užbėgu įvykiams už akių). Paskutiniu metu, kai aplinkui tik ir kalbama apie tai, kad tuoj jų visai nebereikės arba juos turėti bus prabanga (artimiausiu metu bankų planuojami sumažinti pinigų išgryninimo limitai ir pan.), tokių minčių net nekyla, jeigu nevyksti kažkur į gilų nežinomą kaimą, miške esančią apmokamą poilsiavietę ar į panašią vietą. Juolab, kad mes ir patys prijaučiame ir esame patenkinti atsiskaitymu banko kortelėmis.

Taigi su geromis emocijomis nuvykome į Trakus, puikiai ten praleidome laiką ir atėjo laikas grįžti namo. Atvykus į Trakų geležinkelio stotį kasoje išgirdome, kad atsiskaityti kortele pas juos nėra galimybės. Tada mūsų akys pasidarė kaip dukros, kai ji pirmą kartą pamatė tą didelį įspūdingą daiktą – traukinį. Mintys galvoje sukosi įvairiausios, pradedant nuo to, kokiame gi čia (nei Lietuvos, nei kitų šalių turistų) „nežinomame ir pamirštame“ kaimelyje esame, kokios gi „mažos bei varganos“ įmonės paslaugomis mes naudojamės ir pan?

Be abejonės, mes nepasimetėme, pirma mintis – kur artimiausias bankomatas? Kaip žinia, Trakų geležinkelio stotis yra šiek tiek atokiau ir artimiausias bankomatas yra tokiu atstumu, kad mes su visa savo „brigada“ tikrai nespėtume sulakstyti ten ir atgal. Neturėdami kitos išeities, nes kitas – traukinys tik už kelių valandų, ir vedini minties bei kitų šalių patirties nusprendžiame, kad, ko gero, tai nėra problema ir bilietą, nors ir už papildomą mokestį (apie tai vėliau), galėsime įsigyti pas traukinio kontrolierių.

Įsipatoginome traukinyje ir laukėme kartu su jau pavargusiomis ir pradėjusiomis zirzti atžalomis. Ateina kontrolierius ir mes, paaiškinę situaciją, dar ir pajuokavę paprašome bilietų akcentuodami, kad grynųjų neturime. Pasirodo, kontrolierius nei kiek nenustemba, nes ne mes pirmi, bet tikiuosi vieni iš paskutinių, kurie susiduria su šia problema, vykdami iš „nepopuliaraus“ Trakų miestelio geležinkelio stoties.

Pasak kontrolieriaus, geležinkelio stotis neturi internetinio ryšio, todėl negali turėti kortelių atsiskaitymo terminalo. Daugiau nei juokinga, jeigu nebūtų graudu, ar ne? Gal tiesa, o gal tik priežastis, bet kaštų taupymas, reiktų pabrėžti – mano subjektyvia nuomone, ne ten, kur reikia (…).

Traukinys jau pajudėjo ir mes tęsėme savo kelionę. Deja, pasirodo, kad atsiskaitymas pas kontrolierių – taip pat tik grynais. Tai taip pat sukėlė šiokią tokią nuostabą, atsižvelgiant į, kaip minėjau, patirtį kitose šalyse ir, kiek man yra žinoma, Lietuvos autobusų pervežimo paslaugas teikiančioje bendrovėje, konkrečiai – autobuse, galima atsiskaityti kortele.

Kaip ir dera kontrolieriaus pareigoms, jis paaiškina apie tai, kas toliau turėtų būti daroma pagal „LG“ nustatytą tvarką – keleiviai, vykstantys be bilieto, išlaipinami artimiausioje stotelėje. Aišku, tai nebuvo taikoma mums, atsižvelgiant į nepiktybinį iš mūsų pusės atvejį bei šeimos sudėtį (du mažamečiai vaikai), todėl kartu su tolerantišku kontrolieriumi pradedame ieškoti išeities.

Variantai – išrašyti baudos kvitą, įskaitant bilieto kainą, kurį apmokėtume sugrįžę namo, atkrenta, nes kontrolieriai baudos kvitų neišrašo. Nelieka net minčių apie tai, kad būtų galima sumokėti tiesiog pavedimu pagal pateiktą dokumentą (išankstinę sąskaitą ar pan). Be pašalinių minčių „sutaupyti“ ir nematant kitos išeities dėl atsiskaitymo, paprašome kontrolieriaus suprasti esamą situaciją ir „išlaipinti“ mus kaip „zuikius“ Vilniaus mieste. Sveikintinas dalykas tai, kad kontrolierius puikiai atliko (neabejoju ir toliau taip pat atlieka) savo darbą ir su mūsų prašymu nesutiko.

Turiu pabrėžti, kad jaunas vaikinas – šaunuolis, nes turime ugdyti tiek savyje, tiek kituose sąžiningumą, nes, reikia pripažinti, to dar labai trūksta mūsų šalyje. Vaikinas nenuleidžia rankų ir, ko gero, jau turėdamas patirties, siūlo mums kitą išeitį. Jis pateikia mums bilietus, o mes su pasižadėjimu niekur „nedingti“ kelionės metu, turime paimti grynųjų pinigų, atvykę į Vilniaus geležinkelio stotį. Tarsi viskas ir gerai, tačiau Vilnius – ne galutinė maršruto stotelė ir, pasak kontrolieriaus, traukinys ten stovės tik 6 min. Kartu deriname veiksmų planą, kaip stovime susipakavę su dviem vežimėliais prie durų, kaip startuojame „iš žemo starto“ vos tik atsidarius traukinio durims, kaip „pramėtome“ kitus, imančius iš bankomato pinigus klientus, šaukdami, kad mūsų atvejis – „ekstra“, kaip žmona „nuima“ laiką – vis dėlto turime tik 6 min., stovi perone su, deja, jau nuo nuovargio pavargusiais ir rėkiančiais vaikais... Mintyse nupiešiame neblogą ir realų vaizdelį, juolab kitų variantų nėra. Žodžiu, scenarijus nors ir juokingas, iš dalies „juokingas per ašaras“, tačiau išeitis rasta, belieka ją įgyvendinti.

Viskas įvyksta pagal numatytą scenarijų, nes kontrolierius – jaunas vaikinas, aš taip pat „prijaučiantis“ bėgiojimui, prie bankomato žmonių nebuvo, nuimama sutarta suma ir grąža jau buvo paruošta. Apsisukome per 4 min. Vaikinas mus dar net suspėjo palydėti iki perone esančio lifto, nes pastebėjo, kad griebėme vežimėlius su rėkiančiais vaikais į rankas ir beveik lipome laiptais į požeminę perėją, nežinodami, kad yra liftas. Nežinau ar tai buvo puikaus „LG“ kontrolieriaus rekordas ar ne, nespėjome paklausti, bet tikiuosi, to jam daryti ateityje nebereikės, dėka „LG“ vadovybės neatidėliotinai padarytų išvadų. Padėkojame jam nuoširdžiai ir turėdami puikią nuomonę apie jį asmeniškai, vykdami namo automobiliu, toliau burnojome apie „LG“ požiūrį, nes nuotaika po tokios patirties, savaime suprantama ir švelniai tariant, savotiška.

Kitas dalykas, kuriuo norėjau pasidalinti, nors tai nėra pagrindinė šio laiško mintis, tačiau sietina su šia tema – papildomo mokesčio perkant bilietą pas kontrolierių dydis. Bilieto iš Trakų į Vilnių kaina – 1,68 eurai, fiksuotas papildomas mokestis – 1,45 eurai. Nesudėtinga paskaičiuoti, kad papildomas mokestis sudaro nei daug nei mažai 86 proc. bilieto kainos. Įspūdingas ir sunkiai suvokiamas bilieto ir papildomo mokesčio santykis, kai pagalvoji, kad „LG“ „neturi pinigų“ internetiniam ryšiui Trakų geležinkelio stotyje įdiegti.

Be abejonės, šioje istorijoje turime prisiimti dalį atsakomybės, kitaip tariant, patys „kalti“, kad atidžiai nesusipažinome su galiojančiomis bilietų įsigijimo taisyklėmis, jų įsigijimo internetu niuansais ir atsiskaitymo būdais. Vis dėlto, nepaisant to ir paisant visa tai, ką išdėsčiau savo laiške, likome, švelniai tariant, „su plačiai atvertomis“ iš nuostabos akimis apie vieną iš didžiausių valstybinių įmonių, kuri pastarosiomis dienomis Susisiekimo ir kitų ministrų eskaluojama kaip viena iš potencialių kitos beveik bankrutavusios Klaipėdos krovinių terminalo (ar pan) rėmėja. Nustebome, kad ji negali įdiegti atsiskaitymo kortele terminalo viename iš labiausiai tiek Lietuvos gyventojų, tiek kitų šalių turistų lankytinų kurortinių miestelių.

Atsiprašau, bet kitokios išvados, kad tai tiesiog VĮ „LG“ vadovybės „neūkiškumas“, su žmona negalime padaryti. Norime pabrėžti, kad šio laiško tikslas „nepulti“ ir nekolioti šios bendrovės, nes tikrai yra ir gerųjų pusių, o tiesiog pasidalinant šios istorijos detalėmis ir parodyti, kaip tokia situacija atrodo iš šalies. Aišku, labai tikimės, kad „LG“ vadovybė neliks abejinga ir artimiausiu metu padarys tinkamas išvadas bei konkrečius su šia tema susijusius veiksmus, kad nebūtų dar daugiau nustebusių tautiečių ir mūsų šalies svečių, o „LG“ darbuotojams (kontrolieriams) nereikėtų tokiais „sportiniais“ būdais „gelbėti“ klientų iš susiklosčiusios padėties. Pagarbiai ir neabejingai – Vilniaus m. gyventojas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI situaciją pakomentavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas:

„Išties labai atsiprašome savo keleivių, kad jiems teko pakliūti į tokią nemalonią situaciją. Trakų geležinkelio stotyje turime techninių bėdų dėl interneto ryšio ir galimybių atsiskaityti kortelėmis. Ši problema per artimiausias kelias savaites turėtų būti išspręsta.

Galimybių atsiskaityti kortele traukiniuose neturime, kadangi atlikti ryšio bandymai parodė, jog kol kas yra sudėtinga užtikrinti tolygų jo veikimą visos kelionės metu visuose ruožuose. Išimtis šiuo atveju tėra ruože „Vilnius-Kaunas“. Bandymai parodė, kad čia turime galimybių diegti Wi-Fi ryšį. Šios paslaugos teikimui buvo paskelbtas konkursas.

Šiuo metu, kol Trakų geležinkelio stotyje nėra galimybės atsiskaityti kortelėmis, patogiausias būdas keliaujantiems į ir iš šio miesto – planuoti kelionę ir bilietus įsigyti internetu, svetainėje traukiniobilietas.lt“