aA
Mano susitikimo istorija su Toru mano galvoje prasidėjo maždaug prieš pusmetį iki tam nutinkant. Iš tiesų sprendimas auginti šunį atėjo labai palaipsniui. Kadangi tokios patirties niekada neturėjau, nelabai įsivaizdavau, ką reiškia turėti tokį keturkojį augintinį, ir net nebuvau tikra, ar sugebėčiau teisingai juo pasirūpinti.
Toro širdį užkariavo jau per pirmąjį susitikimą – džiaugiasi, kad ir suaugęs šuo taip nori mokytis
© Greta Kniežaitė - Novikovienė

Praėjusią vasarą pasitaikė netikėta proga prižiūrėti draugės šunelį. Iš pradžių labai jaudinausi – žinojau, kad bus tik kelios dienos, bet labai savimi nepasitikėjau. Na, o dabar esu dėkinga, kad mane draugės šuo taip pamilo, kad net paskatino priimti sprendimą turėti keturkojį draugą.

Sunku pasakyti kodėl, tačiau iš pradžių žiūrėjau tik skelbimų portalus, kur žmonės parduoda ar atiduoda gyvūnus – man atrodė, kad taip „visi daro“. Vėliau pradėjau daugiau domėtis, pasidalinau savo ketinimais su drauge, o ji sako – kodėl nesvarstai pasiimti iš gyvūnų prieglaudos? O aš tuo metu tiesiog neturėjau visiškai suvokimo, kas yra tie beglobiai gyvūnai, kiek jų yra, ir kuo jie kitokie... Visų pirma, nuoširdžiai galvojau, kad prieglaudose yra tik kokie nors labai sudėtingi gyvūnai, tik suaugę, kuriems reikės daug specifinių (gal net profesionalių) žinių turinčio šeimininko. O aš juk renkuosi pirmąjį gyvenime keturkojį draugą!

Prieglaudų internetinius puslapius pradėjau tikrinti kasdien. Žiūrėjau, kokie ten gyvūnai, kokie jų aprašymai, pradėjau skaityti įvairias gražias istorijas. Tada vieną dieną akis užkliuvo už VšĮ “Penkta koja” gal jau penktame galerijos puslapyje esančio šunelio, pamačiau tą nosį ir žvilgsnį ir net, atrodo, širdį suspaudė. Tada pasižiūrėjau, kad jo paskelbimo data jau prieš tris mėnesius – buvau beveik įsitikinusi, kad prieglaudose gyvūnai tiek laiko nepraleidžia ir jis jau yra pas naujus šeimininkus, tačiau nusprendžiau paskambinti. Pasirodo, yra daugybė keturkojų, kurie net dar ilgiau praleidžia prieglaudose, kol juos nusprendžia kas nors pasiimti. Taigi pirmą kartą važiavau į Kauną su mintimi, kad skuboto sprendimo tikrai nepriimsiu, buvau susitarusi susipažinti su Toru, tačiau nusprendusi, kad grįšiu viena, tada išsimiegosiu, ir jei kitą dieną sprendimas atrodys teisingas – nuvažiuosiu antrą kartą.

Taigi nuvykau į prieglaudą, iš kišenės išsitraukiau skanėstų, pasiūliau Torui – manau, čia laimėjau jo širdį pirmą kartą. Leidosi glostomas, nors buvo gana nedrąsus – ilgai valkataujant prieš patenkant į prieglaudą, teko nemažai nukentėti nuo blogų žmonių, todėl žvilgsnis, nors ir norintis meilės, buvo ypač atsargus. Žinoma, besilaikydama sau duoto pažado, grįžau namo viena, širdis plyšo, norėjau grįžti iškart. Išsimiegojau – niekas nepasikeitė. Nukeliavau į parduotuvę, nupirkau viską, ko gali pradžiai prireikti, paskambinau prieglaudai ir pranešiau, kad atvykstu draugo namo parsivežti.

Dabar prisiminus pirmąsias dienas ir savaites, atrodo, tiek daug kas pasikeitė. Torą pirmą dieną į namus nešiau ant rankų (18 kg), nes jis bijojo visko – durų, laiptų, lifto... Atnešusi paguldžiau tiesiai į guolį ir glosčiau, glosčiau, kad atrodytų kiek įmanoma mažiau baisu. Suprantama, iš pradžių Toras nesutiko net per gatvę pereiti. Ką čia pereiti – net arti jos eiti nenorėjo! Neįveikiami buvo ir tiltai, siauri praėjimai tarp daiktų ar automobilio ir sienos, velniškai gąsdino žmonės, nešantys rankose kokius nors daiktus (pagalius, kopėčias, įrankius ir t. t.) ir visa kita. Per mėnesį apsipratome kartu, tuomet pradėjome eiti mokytis į “Rekso” dresavimo mokyklą. Ten kaip „žalia“ šeimininkė gavau daug svarbios informacijos, todėl tikiu, kad būtent šios žinios paskatino Toro progresą. Dabar praėjo jau beveik pusė metų – net požeminėse perėjose aš turiu stengtis spėti paskui Torą, kuris be jokių svarstymų drąsiai lekia pirmyn.

Vis pasijuokiu, kad joks žmogus juk kitu tiek negali pasitikėti, kiek Toras manimi pasitiki, – atidarau mašinos dureles ir net nesvarstydamas šoka į automobilį važiuoti kartu. Nors niekada nežino – ar važiuojam į darbą? O gal šįkart prie jūros? Ar į treniruotę? Į parką? Prie ežero? Į kavinę? Į svečius? Jam visada bet kuri mintis atrodo puiki.

Žinau, kad dar laukia tolimesnis progresas ir dar daug darbo lavinant Toro psichologiją, tačiau tas pastangas visiškai atperka suvokimas, kad net suaugęs šuo šitaip nori pats mokytis, stengiasi ir padaro tokią didžiulę pažangą per kelis mėnesius.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje.

Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pasakė ypatingą techniką, dėl kurios pasikeis jūsų diena – darbus atliksite laiku (2)

Darbo pridavimo terminas – poryt, reiktų nedelsiant kibti į veiklą, bet vietoje to įsijungi...

Didžiausia klaida, kurią tėvai padarė kalbėdami su mumis apie pinigus: ko nekartoti (6)

10 metų vaikas jau gali kartu skaičiuoti komunalinius mokesčius? Dar ir kaip, tik reikia teisingai...

Į teorijos egzaminą registravęsis vaikinas susidūrė su netikėtais sunkumais: visi labai užsiėmę, pasirodo (55)

„Regitra“ jau leidžia laikyti egzaminus, tačiau norėdami gauti egzaminams būtinas sveikatos...

Specialistė įvardijo 5 būdus papildomai užsidirbti – vienas jų itin paprastas (43)

Papildomos pajamos be jokio naujo darbo – tai įmanoma, ir dar kaip. Ne vienas žmogus karantino...

Top naujienos

Po pranešimų apie „Vagner“ samdinių atitraukimą – slapti Rusijos manevrai JAV generolas: teks kalbėti apie labai rimtą grėsmę Europos saugumui (111)

Rusija pasiuntė į Libiją karo lėktuvų, turinčių teikti paramą iš oro rusų samdiniams,...

Po Vyriausybės pasiūlymo liko sutrikę – o yra ką švęsti?

Vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad inicijuoja padėkos akciją „Ačiū, Lietuva“, o birželio...

Maldeikienė: normaliose šalyse orientuojamasi, kad žmonės turi proto (107)

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė sukritikavo Lietuvoje dominuojantį suvokimą, kaip turi būti...

Skandalą Vilniaus savivaldybėje ir garsųjį apiplėšimą autostradoje sieja žinomos dainininkės draugas   (259)

Antradienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ( FNTT ) pareigūnai Vilniaus savivaldybėje...

Dėstytojo brolis suviliojo mane tiesiog ant fortepijono – atkirtis vėl jį sutikus buvo saldus (37)

Gyvenime dažnai būna, kad iškilmingus, ženklius, didelius įvykius pamirštame greitai, o...

Regimantas Dima

Drakulos tėvynainiai rumunai ir kaip juos įveikti vien proto jėga

Autorius šį kartą neria į istoriją ir randa daug žinomo vampyro Drakulos sąsajų su Lietuva....

5 stilingi daiktai, kurie ne tik puikiai tiks jūsų mažai erdvei, bet ir atliks kelias funkcijas (1)

Kai sveitainėje trūksta vietos, kiekvienas naujas baldas, nors ir labai reikalingas, dar labiau...

„Panathinaikos“ vadovas grasina palikti Eurolygą, įpyko ir „Gazprom“ pavadinimą minintys serbai (9)

Ekscentrišku charakteriu garsėjantis Atėnų „Panathinaikos“ klubo prezidentas Dimitris...

Vainagių miško pažintinis takas – stebina nuo pat pirmų žingsnių, bet ten vykti patariama tik saulėtą dieną

„Vaikai, eikit valgyt!“ – iš greta esančios sodybos pasigirdo šaukimas ir keletas ant...

|Maža didelių žinių kaina