Banko klientė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) DELFI teigė, kad apie 300 eurų skolą SEB bankui ir jos nurašymą nuo sąskaitos sužinojo neseniai, tik birželio pradžioje.

„Birželio 3 d. iš SEB banko, kurio paslaugomis naudojuosi jau daugiau nei dešimt metų, gavau netikėtą laišką. Kad 2015 metų balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje su mano banko kortele buvo atsiskaityta keliose prekybos vietose Latvijoje, taip pat paimti grynieji bankomate, bet lėšos dėl techninės klaidos nebuvo nurašytos, – pasakoja ji. – Bendra suma siekia 300 eurų. Šias lėšas bankas ruošiasi nurašyti nuo mano sąskaitos banke šių metų birželio 20 d. ir banko darbuotojas susisieks su manimi šiuo klausimu“.

Pasak klientės, ji dirba Lietuvos įmonėje, kuri atlyginimą perveda į SEB banką, o darbo vieta – Latvija, kur tenka dažnai lankytis.

„Manau, kad bankas elgiasi neteisingai, nes, visų pirma, tokių sandėrių nebuvo, mano sąskaitoje nėra rezervuota jokių lėšų, todėl nurašyti jie tiesiog neturi pagrindo. Antra, ieškoti to, kas buvo prieš daugiau nei dvejus metus? Banko mokėjimo kortelių naudojimo taisyklėse rašoma, kad klaidingai nuskaičius lėšas, klientas per vienerius metus privalo pateikti pretenziją. O kaip bankas? Bankas turi pateikti kas mėnesį ataskaitą, jei sąskaitoje buvo atlikta kokių nors operacijų“, – neslėpė pasipiktinimo moteris.

Ji taip pat DELFI nurodė, kad kreipėsi į advokatų kontorą. Kontora paprašė persiųsti laišką ir žadėjo paskambinti, tačiau savaitę niekas nesusisiekė. Tik vėliau pavyko gauti teisininkų patarimą dėl 10 metų senaties negrąžintoms skoloms.

SEB banko klientė nuogąstauja, kad tokios istorijos griauna bet kokį pasitikėjimą bankais, sėja absoliutaus nesaugumo ir bejėgiškumo jausmą.

Banko atstovė apgailestauja

DELFI susisiekė su SEB banko atstove žiniasklaidai Jovita Bazevičiūte, kuri patvirtino, kad 2015 m. dėl banko techninės klaidos pinigai nebuvo nurašyti nuo klientų sąskaitos.

„Kai kuriems klientams 2015 m. balandžio 30 d. – gegužės 5 dienomis atsiskaičius SEB banko kortele (pirkus prekes ar paslaugas prekybos vietoje, pasiėmus grynųjų pinigų iš bankomato), dėl techninės klaidos pinigai nebuvo nurašyti nuo jų sąskaitos. Šią klaidą pastebėjus jos atitaisymas užtruko, kol buvo atliktas vidinis tyrimas, išsiaiškintos aplinkybės ir priežastys, informuoti klientai“, – teigė ji.

J. Bazevičiūtė pažymėjo, kad bankas lėšas už nurodytas operacijas pervedė prekybininkams arba paslaugos teikėjams ar išdavė klientui grynuosius iš bankomato, tokiu būdu bankas įvykdė kliento prievolę atsiskaityti su prekybininku ar paslaugų teikėju, o klientas, galbūt pats to nepastebėjęs, liko skolingas bankui.

„Tai reiškia, kad klientas gavo prekę ar paslaugą, tačiau už ją nesumokėjo. Kadangi LR civilinis kodeksas (6.50 str. 3 d.) numato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, bankas (kaip trečioji šalis, įvykdžiusi kliento prievolę) paprašė kliento sugrąžinti bankui lėšas ir tokiu būdu padengti susidariusią skolą bankui. Tokiam reikalavimui galioja bendras 10 metų senaties terminas (pagal LR Civilinį kodeksą),“ – nurodė ji ir patvirtino jau klientei anksčiau išsakytus advokatų patarimus.

Atstovė apgailestavo dėl susidariusios klientei nepalankios situacijos ir patirtų nepatogumų.

„Tų klientų atsiprašėme dėl šios situacijos ir iš anksto informavome apie būsimą lėšų nurašymą asmeniniais laiškais interneto banke, prašydami, kad planuojamą lėšų nurašymo dieną jų sąskaitoje būtų reikiamas lėšų likutis. Tiems klientams, kuriems buvo nenurašytos didesnės sumos, skambinome asmeniškai ir aptarėme, kaip galėtume sklandžiai ir nesukeldami jiems papildomų rūpesčių sumą nurašyti, jei jų finansinė situacija yra pasikeitusi. Apgailestaujame, jei dėl susidariusios situacijos klientui kilo galimų nepatogumų“, – teigė ji.

Pasak jos, ši klaida paskatino SEB banką tobulinti tam tikras vidines įvairių operacijų tikrinimo procedūras, kurios, įvykus panašiai techninei klaidai, leistų ją nustatyti per vieną ar kelias dienas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (118)