Šiuo metu žmona dirba vienoje iš didžiausių Lietuvos įmonių, tačiau bent kol kas atlyginimu pasigirti negali. Aš pastovaus darbo neturiu, todėl mūsų šeimos mėnesio pajamos svyruoja nuo 1000 Lt iki 3000 Lt. Nelaikome savęs skurdžiais. Galbūt ir norėtume gyventi kitaip, tačiau gyvename pagal savo galimybes ir niekada nesiskundžiame, neprašome kitų pagalbos ir pinigų nesiskoliname.

Taupyti galima įvairiais būdais. Vieni taupo pirkdami pigesnius produktus ir prekes, kiti – kažko atsisakydami. Mes taupome pirkdami tik mums tikrai reikalingus daiktus ir ieškodami geriausio kainos ir kokybės santykio. Visada palyginame kainas įvairiose parduotuvėse (nebūtina važinėti po parduotuves, dažniausiai pakanka pasinaudoti kompiuteriu) ir perkame ten, kur siūloma mažiausia kaina.

Visada siekiame, kad pinigai būtų išleisti maksimaliai teisingai. Prieš perkant visada pasidomime pirkiniu bei jo alternatyvomis. Niekada nepasitikiu pardavėjų žodžiais ir pats patikrinu jų duodamą informaciją internete. Visą reikalingą informaciją apie prekes bei vartotojų atsiliepimus nesudėtinga rasti internete, net ir lietuvių kalba.

Perkant įvairią techniką būtina tiksliai žinoti, ko nori, kokios funkcijos būtent tau yra reikalingos. Visos funkcijos bei papildomi priedai kainuoja. Tad kam mokėti už tai, ko niekada nepanaudosi? Geriau pirkti gerą, kokybišką daiktą nors ir šiek tiek brangesnį, nei pigiausią nežinomo gamintojo produktą. Išsirinkus geriausiai poreikius atitinkančią prekę, įsigyju gerą produktą už priimtiną kainą.

Sutinku, kad maistą būtina valgyti kokybišką ir įvairų (ne vien bulves ir kruopas). Bet net ir nesimaitinant prastai, galima sutaupyti.

Ilgiau negendančių, bet dažnai vartojamų produktų akcijų metu perkame daugiau. Anksčiau ar vėliau vis tiek pirktume tą produktą, tai kodėl nenusipirkus daugiau dabar ir vėliau nepermokėjus? Taip, nepermokėjus. Joks pardavėjas neparduos prekės, jei negalės iš to uždirbti (su nedidelėmis išimtimis). Tad kodėl turėčiau mokėti jam daugiau, jei pats pardavėjas siūlo mažesnę kainą?
Mėsą, sūrį, jūros gėrybes bei kitus greitai gendančius produktus šaldome. Taip atsiranda galimybė juos įsigyti pigiau akcijų metu, net ir neplanuojant greitai suvartoti. Taip pat užsimanius, tarkime, vištienos, netenka staiga bėgti į parduotuvę ir sumokėti didesnę kainą bei galimai nusipirkti kažką neplanuoto.

Jei tik yra galimybė, stengiamės maistą pirkti be tarpininkų – tiesiai iš ūkininkų ar gamintojų. Su žmona labai mėgstame ledus ir varškės sūrelius. Abu šiuos dalykus perkame iš firminių gamintojų parduotuvėlių, esančių šalia jų pačių gamyklų. Ten gauname aukštos kokybės produktus už ypatingai žemą kainą. Aukštos kokybės 5 litrų ledų dėžutė – 25-40 Lt. Sūrelių masės indelis (500g) – 5-6 Lt. Taip pat didžiąją dalį pieno produktų perkame iš ūkininkės.

Mėsos ir jos produktų parduotuvėse beveik neperkame. Pas ūkininkę nusiperkame paskerstą kiaulę. Ją išdarinėjame ir dalį užšaldome. Kitą dalį išrūkome. Tokiu būdu už kilogramą mėsos sumokame 5 – 6 Lt. Kaulų svoris nėra labai didelis, o kitų nevalgomų dalių svorį (daugmaž) ūkininkė atima iš bendro skerdienos svorio. Tad mokame beveik tik už tai, ką suvartosime.

Įvairias daržoves užsiauginame patys. Tad rudenį maistui išleidžiame labai mažai. Žiemai taip pat užsikonservuojame įvairių daržovių, vaisių bei uogų.

Konditerijos gaminius – pyragus, sausainius, tortus ir t.t. – stengiamės gamintis patys. Tai ne tik pigiau, bet ir skaniau bei sveikiau. Dažnai kepame ir duoną ar batoną.

Manau, kad visa tai gali daryti tiek mieste, tiek kaime gyvenantys žmonės. Tereikia norėti, įdėti šiek tiek pastangų ir didesnių problemų kilti neturėtų. Surasti ūkininką, kuris parduotų kiaulienos ar paukštienos tikrai nėra sudėtinga. Lygiai taip pat ir rasti lopinėlį žemės ar išsinuomoti nenaudojamą sodo sklypelį.

Pramogos. Tai ta sritis, kurioje, esant dideliam poreikiui, sutaupyti galima lengviausiai. Tai nėra gyvybiškai svarbu, tačiau visų labai norima. Manau, kad pramogos ir poilsis lygiai taip pat, kaip ir visa kita, turėtų būti parinkti pagal galimybes, o ne norus. Uždirbant minimumą po koncertus ir spektaklius vaikščioti gali būti sudėtinga, bet retkarčiais įmanoma rasti ne tik visiems įperkamų variantų, bet net ir nemokamų pasirodymų. Įvairių kitų nemokamų renginių taip pat apstu. Sutinku, kad kas nemokama dažniausiai nėra aukščiausios klasės, bet jei negali sau to leisti, tai ir nereikėtų „šokti aukščiau bambos“. Vien dėl to, kad norime, dar nereiškia, kad privalome tai gauti. Teisingai tvarkant savo finansus, bent kartą ar du per mėnesį tikrai galima nueiti ir į kavinę atsigerti kavos ar suvalgyti cepelinų.

Šeimos finansų tvarkymas

Norint turėti daugiau, visų pirma, reikia išmokti skaičiuoti pinigus. Labai sunku taupyti, kai nežinai kur, kiek ir kam išleidi. Dėl šios priežasties tiesiog būtina vesti savo asmeninę/šeimos buhalteriją. Kaip tai padaryti? Internete galima lengvai rasti nemokamų lentelių, programų bei internetinių puslapių, kuriuose galima labai lengvai vesti savo buhalteriją. Tik tiksliai skaičiuojant savo išlaidas galima nustatyti kur išleidžiame per daug. Turbūt visi galime daugmaž pasakyti, kiek išleidžiame maistui, automobiliui, komunaliniams mokesčiams ir t.t., bet pamačius tikslius skaičius galime nustebti, kiek daug iš tiesų nežinome.

Ką nors pirkdami, visada stengiamės atsiskaityti grynaisiais. Taip lengviau kontroliuoti savo išlaidas. Grynuosius suskaičiuoti galima lengvai bet kada, o banko kortelės duomenis sekti sunkiau. Tik tiksliai žinant kiek šį mėnesį jau išleidai ir kiek šiuo metu turi su savimi pinigų, gali tinkamai įvertinti savo galimybes. Žinoma, yra galimybė savo banko sąskaitą susieti su įvairiomis finansų tvarkymo programomis ir taip, galbūt, dar lengviau sekti savo išlaidas. Bet aš šiuo klausimu esu kiek konservatyvus ir nepatiklus.

Mano šeimos išlaidos

Labai daug stengiamės gaminti namuose. Maistui nesistengiame taupyti, bet stengiamės nepermokėti. Dažniausiai valgome makaronus, įvairius mėsos patiekalus, mėgstame Azijos virtuvę, jūros gėrybes (žuvies pigiau gauname tiesiai iš žvejų). Beveik neperkame visokių kebabų ir pusfabrikačių. Maistą perkame didesniais kiekiais akcijų metu. Į darbą taip pat nešamės savo pasigamintą maistą. Kavinėse dažniausiai lankomės ne pavalgyti, o pasisėdėti su draugais.

Pramogoms taip pat daug neišlaidaujame. Tai nereiškia, kad nepramogaujame. Tiesiog labiau mėgstame tokias pramogas, kurioms daug išleisti nereikia. Naudojamės bibliotekos paslaugomis. Mėgstame laiką leisti gamtoje. Kepame įvairius kepsnius, šašlykus, verdame plovą ir pan. Su žmona mėgstame automobiliu pakeliauti po Lietuvą bei kitas Baltijos šalis. Jei naktį tenka praleisti kelionėje, dažnai miegame palapinėje. Karts nuo karto apsilankome kavinėse, nueiname į teatrą ar krepšinio varžybas. Pramogaujame draugų sodyboje su rogutėmis, slidėmis ar pačiūžomis.

Rūbus, batus bei įvairią techniką ir baldus perkame tik naujus. Vadovaujamės tokia logika, kad naujas, atsakingai išsirinktas ir prižiūrimas daiktas tarnaus daug ilgiau ir patikimiau. Be to, ir gerai paieškojus dažnai kaina nedaug tesiskiria nuo dėvėtų. Dažnai apsiperkame internetu. Nevengiame ir užsienio elektroninių parduotuvių. Tokiu būdu taip pat pavyksta įsigyti kur kas pigesnių, bet kokybiškų daiktų.

Vadovaudamiesi visomis šiomis taisyklėmis bei teisingai įvertindami savo galimybes gyvename pakankamai gerai, nors išleidžiame labai mažai. Pavyzdžiui, spalio mėnesį išleidome 704 Lt 57 ct.

Daugiausia teko išleisti automobilio remontui ir kurui. Iš komunalinių mokesčių daugiausia tenka sumokėti už internetą bei vandenį.

Spalio mėnesį neteko pirkti jokių stambesnių pirkinių (rūbų, batų, brangesnių buities reikmenų ir t.t.), tad didelių išlaidų nebuvo. Pramogoms beveik nieko neišleidome, nes buvo pakankamai užimtas mėnuo. Be to, kelis vakarus praleidome kartu su draugais namuose.

Turbūt labiausiai visus dominanti sritis – maistas. Per spalio mėnesį dviese maistui neišleidome nė 200 litų, nors niekada neperkame pigiausios linijos produktų. Žinoma, reikia nepamiršti, jog beveik visas daržoves užsiauginame patys. Mėsą ir kai kuriuos kitus produktus perkame ilgesniam laikotarpiui. Tad kai kuriais kitais mėnesiais maistui išleidžiame kur kas daugiau. Daugiausia teko išleisti pienui ir jo gaminiams – 53 Lt 99 ct. Vaisiams – 26,51 Lt, makaronams – 17,91 Lt, duonos gaminiams – 10,08 Lt. Visiems kitiems produktams (žuvis, saldumynai, prieskoniai, aliejus ir t.t.) – 65,10 Lt.

Kadangi 2014 metai dar nesibaigė, tai negaliu pasakyti kiek vidutiniškai per mėnesį išleidome pinigų, bet 2013 metais iš viso išleidome 12046 Lt 92 ct. Vidutiniškai kas mėnesį mano ir mano žmonos poreikiams patenkinti pakanka apie tūkstančio litų. Plačiau galite pasižiūrėti į metinę išlaidų ataskaitos diagramą.

Žinoma, reikia paminėti, kad gyvename vieno iš Lietuvos didmiesčių priemiestyje. Todėl nemokame jokių paskolų bei buto nuomos mokesčio. Taip pat nekainuoja ir šildymas. Šildomės malkomis, kurias atsivežame iš senelių miško.

2013 metais maistui vidutiniškai per mėnesį išleisdavome po 276,89 Lt. Didžiausios išlaidos mėsai ir pieno gaminiams. Atitinkamai – po 76,02 Lt ir 50,17 Lt per mėnesį.

Nors daržoves ir auginame patys, tačiau žiemą kartais vis vien norisi šviežių daržovių. Tad šiek tiek tenka išleisti ir čia. Į kitų maisto produktų kategoriją įtraukta viskas, kas neviršija 120 Lt per metus: duona, miltai, įvairūs padažai, žuvis ir jūros gėrybės, aliejus, cukrus ir t.t.

Taigi, patiems įdedant daug darbo ir elgiantis protingai galima pakankamai pigiai gyventi pernelyg savęs neskriaudžiant. Reikia nebijoti pokyčių, atsakingai elgtis su savo pačių sunkiai uždirbtais pinigais, stengtis nesielgti neapgalvotai ir bus įmanoma sutaupyti net ir uždirbant nedaug. Viskas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio. Manau, jei elgiesi protingai, daug dirbi, tai daug ir turėsi. Neįdedant pakankamai daug darbo, kvaila ir naivu tikėtis didelių turtų. Gyvenimas nėra lengvas. Bet, manau, kad sunkus darbas ateityje gyvenimą gali palengvinti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Ar žinote kaip taupyti, uždirbant 900 litų, ar per mėnesį į taupyklę sumesti 500-700 litų? DELFI skaitytojai – taip! Ne kartą dalijęsi tokias vertingais patarimais, jie pagelbėjo ne vienam. Šįkart prašome Jūsų – atskleiskite, kokiu būdu – grynaisiais ar kortele – mokate, aprašykite savo išlaidas ir pasidalinkite nuomone, kokiu būdu sekasi jas geriau kontroliuoti! Už įžvalgas vienam Jūsų padovanosime planšetę!

Išdrįskite papasakoti, kiek Jūsų šeima išleidžia per mėnesį, kam skiria pinigus ir kaip taupo mokėdami grynaisiais ar kortele. Kaip sutaupyti lengviau? Ar artėjant dienai, kai litą pakeis eurai, kaip nors pasikeitė Jūsų pinigų naudojimo įpročiai?

Dalinkitės savo mintimis iki lapkričio 23 d.! Lapkričio 24-30 d. vyks balsavimas, kurio metu galėsite balsuoti už Jums pravarčiausias, įdomiausias įžvalgas. Daugiausiai balsų surinkusio autoriaus laukia naujutėlė planšetė.

Nenorėsite paleisti savo naujojo planšetinio kompiuterio „iPad Air“ (Wi-Fi + 4G 16GB, tamsiai pilkos spalvos) iš rankų. Jis lengvutis, bet galingas, greitas ir itin išmanus. Tai naujausių technologijų žaisliukas kasdieniam darbui, kelionėms ir pramogoms.

Mintimis galite dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt, antraštėje nurodydami „Pinigai“, arba spausdami nuorodą čia.