aA
Kai pradėjome gyventi kartu, Donata iškart pasakė: „Mes turėsime šuniuką“. Kaip žinia, jei moteris kažko nori, vyras anksčiau ar vėliau norą turi išpildyti, taip jau sukurtas pasaulis. Nors ir aš pats neturėjau nieko prieš keturkojį namie. Apie šunį Donata vis užsimindavo, o aš vis rasdavau kokią dingstį atidėti šitą reikalą „vėliau“. Ir, kaip supratau, Donatai pabodo šie mano atsikalbinėjimai ir ji ėmėsi veiksmų.
© M. Morkevičiaus nuotr.

Važiavome pas Donatos mamą į Uteną ir Donata pasisiūlė pavairuoti. Dažniausiai vairuoju aš, bet šį kartą sutikau, o ko gi ne? Buvo daug sniego ir man pažadėjo, kad mane Utenoje nusiveš į aikštelę, kur bus galima „pasinešioti“ su automobiliu. Na, aš su nekantrumu to ir laukiau, mat automobiliai – mūsų bendra aistra, tad su naivia šypsena žvalgiausi po apylinkes, kuriomis važiavome. Kadangi didžiosios dalies Utenos dar nepažįstu, buvo, aišku, įdomu. Ir štai įsukome į kažkokį posūkį, prie kurio buvo iškaba „Gyvūnų prieglauda“. Atsisukau į Donatą ir jau kažką įtardamas paklausiau: „Čia?“. Donatos veide atsirado šypsena, iš kurios supratau, kad to žieminio pasismaginimo su automobiliu galbūt šiandien ir neturėsime. Taigi taip ir atsiradome prieglaudoje.

Čia, žinoma, širdis suminkštėja vos įžengus. Susipažinome su visais prieglaudos gyventojais: vieni piktai lojo, kiti draugiškai pasitiko, treti žvilgsniu prašė pasiimti juos kartu į geresnį gyvenimą. Vieną šuniuką išvedėme pasivaikščioti ir Donata jį įsimylėjo. Neslėpsiu, įsimylėjau greitai ir aš, bet norėjome jauno šunelio. Prieglaudos „mamytė“ nuvedė mus pas vieną gerą kalytę, kuri rūpinosi dviem mažyčiais juodais kukuliukais, kurie buvo rasti ant ledo. Abu tie kukuliukai buvo daugiau nei mieli. Įsimylėjome. Bet sakė, kad į geras rankas atiduos tik po kokio mėnesio, tad palikome savo numerį ir atsisveikinome, iki tol, kol mažyčiai užaugs ir su mumis susisieks.

Išvažiavus mašinoje tvyrojo dviprasmiškos nuotaikos – viena vertus, išsirinkome šunelį ir jau turėtume laukti, kada prakus ir galėsime parsivežti į savo namus, antra vertus, abu nelabai tikėjome, kad sulauksime skambučio. Juk atsiras kas nors, kas ateis ir pasiims. O kokia čia garantija, kad palikusi savo numerį porelė po skambučio nebus persigalvojusi? Ši antra mintis buvo stipresnė.

Po „geros“ savaitės mūsų laukė kelionė į užsienį, tad visus šuniuko planus atidėjome rūpintis po atostogų. Na, bent jau taip galvojome, iki kol pamatėme, kad senas bičiulis pasidalino „Facebook“ žinute, kad jo mamos kalytė atsivedė šuniukų ir ieško jiems gerų šeimininkų. Nežinau kodėl, bet nusiunčiau šitą skelbimą Donatai, ji sakė „Taip!!!“. Taip – tai šventa. Kitą dieną turėjome išskristi, tad sutariau su bičiuliu, kad šunelį pasiimsime iškart grįžę iš atostogų. Gerdami kavą ir grožėdamiesi Italijos architektūra negalėjome iš galvos išmesti mūsų laukiančio šunyčio. Jau tuoj, po kelių dienų grįšime į Lietuvą, važiuosime į Klaipėdą ir pasiimsime savo šuniuką! Jėga!!!

Ir štai mes jau grįžome namo, rytoj laukia kelionė į Klaipėdą, nuotaikos – neįmanoma nupasakoti, super geros. Gaunu žinutę nuo draugo ir ten parašyta: „Mama šuniuką atidavė…“. Skaitau dar kartą. Ir dar. Rodau Donatai. Abu tylime. Pykstame. Liūdime. Nirštame viduje, bet sėdime ramiai. Nesąmonė. Raminame save, kad viskas pasaulyje vyksta taip, kaip turi vykti ir einame miegoti. Rytojaus rytą sėdame į automobilį ir važiuojame į Klaipėdą aplankyti mano mamos ir brolio. Vos spėjome išvažiuoti į greitkelį, suskambėjo telefonas, skambinta iš nežinomo numerio: „Sveiki, Jums skambina iš Utenos gyvūnų prieglaudos”.

Diena nušvinta daug šviesesnėmis spalvomis. Duodu ragelį Donatai ir girdžiu, kad ji tariasi dėl mūsų Zaros atsiėmimo!!! Kelionės nuotaika pataisyta – nuostabu! Praėjo dvylika valandų nuo tada, kai sužinojome, kad pažadėtas šuniukas iškeliavo pas jį įsimylėjusius žmones Klaipėdoje, iki tada, kai mums paskambino iš prieglaudos ir pasakė, kad mūsų mažylė jau užaugo ir pramerktomis akytėmis laukia mūsų.

Posakis, kad pasaulyje viskas vyksta taip, kaip turi vykti, mums įgavo daug didesnę prasmę. Ir džiaugiames, kad įvyko taip, kaip įvyko. Dabar mes su Zara – bendražygiai, kol kas dar tik namie, nes į lauką neiname, bet ji mūsų nepaleidžia iš akių – tvarkosi, gamina, dirba, žaidžia ir ilsisi kartu. Jau moka sėdėti ir paduoti „labas“ ir panašu, kad yra pasiryžusi mokytis toliau. Neįsivaizduojame, kad šie namai galėjo būti be Zaros!

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!

Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atviras kliento laiškas draudikams: ar jums atrodo logiška siūlyti kabrioleto draudimą artėjant žiemai? (51)

Miela draudimo bendrove, Skundžiuosi Jūsų kliento patirtimi. Dvi savaites karštligiškai bandėte...

Po motinystės atostogų į darbą grįžusi mama buvo šokiruota: ar valstybė mus apgavo? (36)

Į DELFI redakciją kreipėsi moteris, kuri teigė, esą valstybė apgavo mamas, esančias vaiko...

Kelionė į Kauną apkarto: vietoj autobuso bilieto – grasinimas apsauga (15)

Išskirtiniai kelionių įspūdžiai – taip prisistato UAB „Tolimojo keleivinio transporto...

Sulaikytas vyras dėkoja Kauno pareigūnams: daugiau tokių policininkų (4)

Penktadienį „Kas vyksta Kaune“ pasiekė kiek neįprasta istorija – į redakciją kreipėsi...

Vyriausias kultūros darbuotojas sulaukė ypatingos dovanos Utenos kultūros centre (2)

Maestro Adolfas Driukas, nors jau peržengęs 90-uosius savo gyvenimo metus, kūrybingai tebedirba...

Top naujienos

Gyvai / Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis ne tik Karaliui, bet ir Kamblevičiaus sūnui tiesioginė transliacija (22)

Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis: Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti...

Policija sulaukė Ušacko brolio kraujo tyrimų (91)

Avariją sukėlęs Vygaudo Ušacko brolis buvo neblaivus, tai patvirtino kraujo tyrimų rezultatai.

Vladimiras Laučius. Turkų puolimas Sirijoje: kur mus visus tai veda (81)

Kai prieš daugiau nei trejus metus mane pasikvietė pokalbio tuometis Prancūzijos ambasadorius...

Įvertino Karbauskio norą užimti Seimo vadovo kėdę: jis nori tik pažaisti (27)

Buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) frakcijos bendražygis Bronislovas...

Nauji mokesčiai prekybos tinklams: kiek milijonų turėtų atriekti didieji? (27)

Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis praėjusią saviaitę pranešė...

Skrydis atšauktas, o oro vežėjas pasiūlė kitą skrydį arba nakvynę: ar dar priklauso kompensacija?

Rugsėjo pabaigoje plačiai nuskambėjus žiniai apie vieno didžiausių pasaulyje kelionių...

„Vilniaus degtinė“ tęsia provokacijas: ironiškoje reklamoje – nealkoholinis šampūnas (4)

„O ką, jeigu nealkoholinis šampūnas?“ – naujoje reklamoje teiraujasi „Vilniaus degtinė“....

Kristina Brazauskienė apie kovą su vėžiu: mirti nebijau, bijau mirti skausmuose, kaip mano vyras (32)

„Mirti nebijau. Bijau mirti skausmuose, kad man skaudės. Aš mačiau, kaip mano vyrui skaudėjo. O...

Savo planu apmokestinti automobilių taršą abejoja patys jo rengėjai: svarbiausia surinkti pinigų, o ne sumažinti taršą (24)

Prieš kelias savaites paviešintas Aplinkos ministerijos planas įvesti automobilių taršos...

Putinas vyksta į Saudo Arabiją, ši jam turi 2 mlrd. dolerių dovaną (153)

Pasak Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovo, Saudo Arabija sutiks investuoti...