Daugeliu atveju mes, paprasti Lietuvos Respublikos piliečiai, įsivaizduojame, kad valstybei sumokame tik tam tikra dalį nuo savo gaunamo atlyginimo. Tačiau tai yra visiška netiesa. Turbūt ne kiekvienas susimąsto, kad darbdavys už jį sumoka valstybei nei daug, nei mažai – daugiau nei trečdalį jo atlyginimo.
Toliau pabandysiu nuodugniau panagrinėti, kiek gi mes atseikėjame valstybei ir, kiek valstybė mūsų uždirbto atlyginimo „palieka mums“. Na, tai ką gi, broliai kurmiai, paskaičiuokime…
Tarkime, kad mūsų atlyginimas „ant popieriaus“ yra 2000 Lt. Kaip jau minėjau anksčiau, darbdavys, norėdamas mums išmokėti tokio dydžio atlyginimą, privalo už mus sumokėti valstybinio socialinio draudimo mokestį (VSDM) „Sodrai“ – 30,98 proc., kurį sudaro:
1. 23,3 proc. pensijų socialiniam draudimui įmoka.
2. 3,4 proc. ligos ir motinystės socialiniam draudimui įmoka.
3. 1,1 proc. nedarbo socialiniam draudimui įmoka.
4. 3 proc. sveikatos draudimui įmoka.
Taip pat darbdavys sumoka 0,2 proc. dydžio įmoką į garantinį fondą. Gauname: 2000 * 0,3098 + 2000 * 0,002 = 623,6 Lt. Taigi, darbdavys už mūsų atliktą darbą išleidžia 2623,6 Lt. Toks iš tiesų ir yra mūsų realus ir tikras atlyginimas „ant popieriaus“. Nuo jo ir skaičiuosime tuos procentus, kuriuos mes privalome sumokėti valstybei.
Dabar paskaičiuokime, kiek iš mūsų yra „atrėžiama“ nuo 2000 Lt „popierinio“ atlyginimo. Ogi sumokame „Sodrai“ 6 proc. sveikatos draudimo (SDM) bei 3 proc. pensijų ir socialinio draudimo (PSDM) mokesčių. Taip pat 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Žinoma, reikia paminėti, kad nuo tokio atlyginimo valstybė dar taiko neapmokestinamąjį pajamų dydį NPD, kuris šiuo atveju yra lygus 310 Lt ir kuris yra taikomas tik GPM.
Dar verta paminėti, kad didėjant atlyginimui, mažėja NPD, kol galu gale prie 3193 Lt algos „ant popieriaus“ iš viso išnyksta. Taip pat už kiekvieną auginamą vaiką dar yra taikomas privalomas neapmokestinamasis pajamų dydis PNPD, kuris yra lygus 200 Lt už kiekvieną vaiką ir dalinamės bendrai abiems dirbantiems tėvams. Tačiau šiuose mūsų skaičiavimuose mes šios mokesčio lengvatos neįtrauksime, kadangi skaičiuojame vieno asmens, o ne šeimos sumokamus mokesčius. 2000 * 0,06 + 2000*0,03 + (2000 – 310) * 0,15 = 433,5 Lt. Taigi, darbuotojas į savo kišenę gauna 1566,5 Lt.
Dabar pereikime prie vieno iš pagrindinių mokesčių, kurį moka būtent paprastas vartotojas, o ne darbdavys, įmonės ar dar kokie nors pinigais „besitaškantys“ UAB’ai. Šis mokestis yra pavadintas daugeliui pažįstamu trijų raidžių trumpiniu – PVM (pridėtinės vertės mokestis). Labai sunku rasti tokią prekę ar paslaugą, su kuria jis „nedraugautų“. Todėl ir skaičiuojame mes jį nuo viso mūsų „į rankas“ gaunamo atlyginimo. 1566,5/ 1,21 = 1294,63 Lt.
Taigi, PVM sumokame 1566,5 – 1294,63 = 271,87 Lt. Dabar dar galime įsivaizduoti ir teigti, kad tūlas Lietuvos darbuotojas po sunkios darbo savaitės nori pasimėgauti ir akcizo mokesčiu apmokestintomis prekėmis. Lygiai taip pat kaip ir mėnesio eigoje įsipilti į automobilį kažkiek dyzelino oficialioje degalinėje, o ne kontrabandiniame garažiuke, kad nuvažiuotų iš taško A į tašką B, su savo kažkokiu mistiniu būdu sutaupytais pinigais, įsigytu automobiliu. Tokiu atveju gauname štai ką:
1. Nuo 0,5 l butelio 5 laipsnių stiprumo alaus mes sumokame 0,23 Lt akcizo mokesčio;
2. Nuo 0,5 l butelio iki 8,5 laipsnių stiprumo butelio sidro – 0.43 lt akcizo;
3. Nuo 0.75 l butelio daugiau nei 8,5 laipsnių stiprumo vyno – 1,69 Lt akcizo;
4. Nuo 0,5 l butelio 40 laipsnių stiprumo spiritinio gėrimo (degtinė, viskis, brendis ir pan.) – 8,92 Lt akcizo;
5. Nuo 1 pakelio, kuriame yra 20 cigarečių, – 5,12 Lt akcizo;
6. Nuo 1 l dyzelino – 1,14 Lt akcizo.
Tarkime, kad statistinis Lietuvos darbuotojas per mėnesį suvartojo (nesinorėtų nei padauginti, nei sumažinti kiekio, o rasti „statistinį viduriuką“): 6 butelius alaus, 4 skardines sidro, 1 butelį vyno, pusę butelio stipresnio (ne kontrabandinio) gėrimo, 5 pakelius (ne kontrabandinių) cigarečių, 40 l (ne kontrabandinio) dyzelino.
Gauname: 6*0.23+4*0.43+1*1.69+0.5*8.92+5*5.12+40*1.14= 80,45 Lt akcizo mokesčių. Dabar belieka viską išreikšti realiais procentais. Tiksliau tariant, paskaičiuoti, kokia gi dalis mūsų atlyginimo priklauso mums, o kokia – valstybei. Taigi, kaip jau išsiaiškinome, tikrasis nepaslėptas „popierinis“ mūsų atlyginimas siekia 2623,6 Lt.
Mokesčiai, kuriuos mes nuo šio atlyginimo sumokame valstybei yra tokie:
1. Darbdavio mokestis „Sodrai“ – 623,6 Lt, tai sudaro 23.77 proc. nuo mūsų tikrojo atlyginimo;
2. Mūsų mokami mokesčiai nuo rodomo „popierinio“ atlyginimo t.y. nuo 2000 Lt: SDM SODRAI – 120 Lt (tai sudaro 4,57 proc. nuo mūsų tikrojo atlyginimo); PSDM SODRAI – 60 Lt (tai sudaro 2,29 proc. nuo mūsų tikrojo atlyginimo); GPM – 253,5 Lt (tai sudaro 9,66% nuo mūsų tikrojo atlyginimo);
3. PVM – 271,87 Lt, tai sudaro 10,36 proc. nuo mūsų tikrojo atlyginimo.
4. Akcizo mokestis – 80,45 Lt, tai sudaro 3,07 proc. nuo mūsų tikrojo atlyginimo.
Na ir dabar belieka viską susumuoti ir pažiūrėti kokį rezultatą gausime. 23,77 proc. + 4,57 proc. + 2,29 proc. + 9,66 proc. + 10,36 proc. + 3,07 proc. = 53,72 proc. Iš šių skaičių akivaizdžiai matome, kad mes sumokame valstybei daugiau nei pusę savo atlyginimo, kai mums iš jo lieka tik apie 46 proc. Beje, į šiuos mūsų paskaičiavimus neįtraukėme dar ir kitų mokesčių (muito, žemės, paveldimo turto...), kurie mūsų atlyginimą dar labiau apkarpo, o valstybės iždą, žinoma, padidina.
Čia apžvelgėme tik pačius pagrindinius mokesčius, su kuriais susiduriame kiekvieną mėnesį ar netgi kiekvieną dieną. Ar daug, ar mažai mes sumokame valstybei, manau, kiekvienas iš mūsų turi savo atsakymą. Labiausiai neraminantis faktas yra tas, kad mokesčių sistema pas mus yra sudaryta taip, kad paprastas žmogus kuo mažiau susigaudytų, kiek iš tiesų iš jo sąžiningai uždirbto atlyginimo „atsirėžia“ valstybė. Jei jau šioje vietoje trūksta skaidrumo, tai ko norėti iš verslininkų? Kad jie sąžiningai mokėtų mokesčius ir dingtų visokios juodos buhalterijos ir vokeliai? Taip pat ko tikėtis iš paprastų žmonių? Kad jie nesipiltų dyzelino pas pažįstamą garaže ir nepirktų iš pasienio parvežtų pigių cigarečių? Šiuos klausimus paliksiu atvirus, į kuriuos kiekvienas iš mūsų turi savo atsakymą.
Tik pabaigai dar kartą norėčiau pakartoti seną ir teisingą liaudies posakį: „Žuvis genda nuo galvos“...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!