DELFI straipsnis „Ežeras - žmonėms maudytis, o ne šunims prausti“ sukėlė aršią diskusiją tarp skaitytojų. Vieni jų teigė, kad šunys irgi turi teisę maudytis ežeruose, kiti sakė, kad šunims paplūdimiuose - ne vieta.
Į redakciją besikreipusi skaitytoja Audronė džiaugtųsi oficialių paplūdimių, kuriuose būtų galima maudyti šunis, įteisinimu: „Žmonės patys daugiau teršia negu tas gyvūnas. Šuns išmatas šeimininkas pats ir susirenka, o per žmonių priterštą pušyną pereiti kartais net neįmanoma: kojos nėra kur pastatyti.“
Audronė prisipažįsta šį savaitgalį buvusi prie jūros su savo šuniuku, kurio vardas Ramzis. Į pagrindinį paplūdimį jie nėjo – kiek toliau buvo sutvarkytas takelis, vedantis prie jūros, prie kurio nebuvo jokių ženklų, draudžiančių vestis šunį. Pasak merginos, nė vienas žmogus nesiskundė, visi patenkinti žiūrėjo, glostė jos augintinį.
Karštis „smaugia“ gyvūną
Audronei pritaria ir Lietuvos kinologų draugijos ryšių su visuomene atstovė Aurelija Staskevičienė. „Šią vasarą yra žvėriškai karšta. Šunys, labiausiai miesto, ypač kenčia dėl to. Kur jiems atsigaivinti?“, - klausia A. Staskevičienė. Ji pabrėžia, kad perkaitę šunys gali gauti šilumos smūgį.
Apie šilumos smūgius kalba ir veterinarijos gydytoja Laura Udraitė. Šią vasarą veterinarijos klinikoje, kurioje ji dirba, jai teko gydyti labai daug gyvūnų, patyrusių šilumos smūgius. Ji atkreipia dėmesį, kad dažniausiai kyla problemų tada, kai šunys paliekami uždaryti automobiliuose – juose temperatūra tampa gerokai aukštesnė negu šuo gali pakęsti. „Būna žmonės palieka šunį 15 minučių, o grįžę randa jį be sąmonės nualpusį ar tiesiog nebegyvą“, - veterinarijos gydytoja pasakoja, kiek nedaug reikia, kad šuo perkaistų. Ji primena, kad ir šunis ištinka saulės smūgiai, ypač tada, kai jie lauke pririšami pavėsyje, tačiau saulei pasisukus pavėsio nebelieka ir jie lieka tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Veterinarijos gydytoja maudynes vandens telkiniuose laiko šuniui itin didelę naudą turinčiu užsiėmimu: „Jie, kaip ir mes, nori atsigaivinti, tad plaukimas – itin reikalingas fizinis krūvis šuniui: tiek sveikatai, tiek gyvenimo kokybei.“
Žmogus prie žmogaus, o šuniui vietos nėra
Vilniaus paplūdimius tvarkančios bendrovės „Akvalangas“ direktoriaus Arnoldo Žviko teigimu, pagal Lietuvoje galvojančias normas, vestis šunis į paplūdimius draudžiama. „Jeigu kas ateina su augintiniais, jie yra įspėjami ir išeina. Nėra tokios praktikos, kad reikėtų labai sunkiai kovoti, kad tuos šunis iš paplūdimių iškrapštytume“, - sako paplūdimius tvarkančios bendrovės direktorius.
Tuo metu Lietuvos kinologų draugijos ryšių su visuomene atstovė A. Staskevičienė supranta ir neigiamą visuomenės reakciją į atostogaujančius su savo šunimis žmones: „Mūsų pajūris labai mažytis, todėl pamėginus nuveikti ką nors dėl šunų mylėtojų, visuomenės reakcija gali būti labai negatyvi“. Ji kaip sektiną pateikia Belgijos pavyzdį, kuri turi vos 67 kilometrų pajūrį. Rugsėjo pradžioje, ištuštėjus kurortams, daromos specialios tvarkymo, žygiavimo akcijos su šuniukais pajūryje.
A. Staskevičienė mano, kad jų draugijai pradėjus rengti panašias akcijas, situacija pasikeistų: „Jeigu ir mes, šunininkai, pradėtume nuo akcijos: „išvalom gabaliuką pajūrio ruožo“, galbūt suformuotume kitokį, šiltesnį visuomenės požiūrį.“
Lietuvos kinologų draugijos ryšių su visuomene atstovė supranta ir kitas poilsio su gyvūnais prie vandens telkinių neigiamų nuostatų priežastis: „Ne visi šeimininkai atsakingi, ne visi išauklėja šunis tinkamai elgtis.“ Ji džiaugiasi tuo, kad šunų augintojai jau renka jų išmatas, tačiau ne visi tokie, tad bijomasi, kad pliažas gali būti užterštas.
A. Staskevičienė įvardija ir kitą neigiamą požiūrio aspektą: „Kliūva ir šunų elgesys: jie yra veržlūs gyvūnai, kartais per energingai žaidžia, loja, nori kažkieno kamuolį pagauti.“ Ji reziumuoja: „Mūsų paplūdimiai labai ankšti: žmogus šalia žmogaus, ypač pajūryje. Ir dar kai ten bando įsiterpti energingas šuo, sulaukiama nekokios reakcijos.“ A. Staskevičienė mano, kad į paplūdimį atvykstantis su mažu išauklėtu šuniuku žmogus neturėtų susilaukti neigiamos aplinkinių reakcijos.
Apie tai, kodėl paplūdimiai draudžiami gyvūnams, kalba ir Palangos savivaldybės gydytoja Lina Riaubaitė. Ji mano, kad pagrindinė priežastis, kodėl maudynės vandenyje su augintiniais gali būti pavojingos, yra jų platinamos užkrečiamosios ligos: „Šunys, katės yra specifinių infekcijų nešiotojai.“
Tuo metu Klaipėdos savivaldybės aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė išskiria kitą draudimo į paplūdimius vesti šunis priežastį – jų ekskrementai: „Šuo – ne žmogus, jam nepasakysi ten daryk ar ten daryk. Viskas gi ant smėlio lieka“ - sako R. Povilanskienė.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas Šarūnas Alasauskas pastebi, kad paplūdimiuose, kurie nėra oficialiai įteisinti, negalioja draudimas maudyti šunis. Pavyzdžiui, Vilniuje oficialiai įteisinti penki paplūdimiai: Valakupių I ir II, Žirmūnų, Salotės bei Žaliųjų ežerų.
Grėsmės, kylančios vandenyje
Veterinarijos gydytoja L. Udraitė sako, jog protingai maudant sveiką šunį švariame vandenyje, jokių problemų nekyla. Ji įspėja, jog jeigu šuo būna labai labai įkaitęs ir patenka į labai šaltą vandenį, dėl temperatūrų skirtumo gali kilti reumatiniai susirgimai, tokie kaip raumenų arba periferinių nervų uždegimas. „Kaip radikulitas pasitaiko žmonėms, taip jis gali pasitaikyti ir šunims“, - sako veterinarė. Kitą dieną tai gali pasireikšti tuo, kad šuo sunkiai keliasi, šlubuoja, nenori vaikščioti.
Anot veterinarijos gydytojos, jeigu vanduo nešvarus, jis gali šuniui pakenkti tuo atveju, jei šuns oda nėra idealiai sveika: odoje yra mikro įbrėžimų arba nedidelių žaizdelių. Tokiu atveju, patekus į nešvarų vandenį, visos žaizdelės gali supūliuoti, todėl neapsieinama be gydymo antibiotikais. L. Udraitė prideda, kad dėl nešvaraus vandens gali kilti ir ausų, ir akių uždegimai.
L. Udraitė apgailestauja, kad jai taip dažnai tenka gydyti šunis, vandens telkiniuose į stiklus ir šiukšles susipjausčiusius kojas.
Dėkojame DELFI skaitytojams už nuomones!
