Nerimą sustiprina ir tai, kad nežinia, kuriam laikui esame užsidarę namuose su savo mintimis ir baimėmis. Iki karantino priėjome labai greitai.
Neseniai dar buvo skeptikų, kurie manė, kad sumaištis Lietuvą apskritai aplenks. Šiandien jie jau įkalinti tarp keturių sienų, kur nebėra vietos abejingumui.
Ištikus tokio mąsto krizėms įdomu stebėti žmones. Dažnai tokiose situacijose jie atskleidžia savo dar neregėtą pusę.
Pati priklausau, kaip dabar madinga vadinti, „milenialsų“ kartai. Tai jauni žmonės, geriausiai besigaudantys technologijų sferoje, puikiai išmanantys marketingo subtilybes socialiniuose tinkluose, drąsūs ir pasaulietiški.
Vienas ypatingas aspektas, kurį išskirčiau kalbėdama apie „milenialsus“ - tai, kad iki šiol jie pasaulyje formavo empatiškų ir sąmoningų žmonių įvaizdį.
Būtent ši karta daro daug sveikintinų dalykų: labiausiai kovoja už homoseksualų teises, moterų lygybę. Būtent šis jaunimas labiausiai rūpinasi aplinkosauga, rūšiavimu, globalinio atšilimo problemomis.
Tai karta, kuri nukreipė dėmesį nuo žmogaus į gyvūną ir pasuko vegetarizmo, veganizmo keliu bei atsisakė gaminių iš kailio ar odos.
Visa tai darė rėkdami socialiniuose tinkluose, rengė akcijas, būrėsi į bendruomenes ir kitaip skatino pabusti užmigusį pasaulį - vyresnes, anot jų, apatiškas kartas.
Tačiau kas nutiko per pastaruosius mėnesius šiai didvyrių kartai?
COVID-19 virusui pradėjus sklisti po pasaulį, ėmiau vis dažniau girdėti tokius pasisakymus, kaip kad nėra ko baimintis, nes ši liga, nevam pasiglemžia tik vyresnius.
Tai tapo priežastimi, dėl kurios jaunoji karta nesustabdė savo kelionių, nenutraukė audringų vakarėlių ir ramiai platino virusą, vaikštinėdami gatvėse bei parkuose.
„You only live once” ("gyveni tik kartą", - liet.) judėjimas virto „If I die, I die“ ("jei mirsiu, tai mirsiu", - liet.).
Tik bėda, kad mirs ne jie, o visai nekalti vyresnio amžiaus žmonės. “Milenialsų” karta, šaukdama apie laisvę ir demokratiją, pamiršo, kad teisė rinktis turi būti tada, kai pats žmogus ir išgyvens to pasekmes. Šiuo atveju jaunimas prasirgs lengva forma, tačiau mirčiai pasmerks savo senelius.
Štai kada žmogus parodo savo tikrąjį veidą, vertybes ir tai, kiek jam išties rūpi kita gyvybė.
Labai paprasta gelbėti pasaulį, kai dėl to užtenka atsisakyti plastikinio šiaudelio ar nepirkti kailinių, kurių 90 procentų didvyrių ir taip neįpirktų.
Lengva mėsos burgerį iškeisti į sojos kepsnį ar gurkšnoti kavą su kokosų pienu iš ekologiško puodelio. Nėra sunku apie tai parėkauti feisbuke. Nieko nekainuoja ir garsiai pasakyti, kad aš palaikau gėjus ar skatinu lygias moterų teises.
Žodžio laisvė jau seniai įsigalėjusi daugelyje šalių, o, deja, dauguma iniciatyvų ir apsiriboja žodžiais.
Tačiau pirmą kartą, kai mūsų pasaulį ištiko rimta bėda, o jaunimui teko kuriam laikui pakeisti savo įpročius ir sugriauti planus, jis visiškai susimovė.
Dabar galima įvertinti, kiek mūsų karta yra sąmoninga. Neseniai iš savo bendraamžio išgirdau, kad jis džiaugiasi, nes šis virusas daro atranką ir išnyks tam tikra netikusi visuomenės dalis.
Nežinau, ar omenyje turime tą patį, bet aš taip pat tikiuosi, kad gamta įvykdys atranką su toliau savęs nematančia, neįtikėtinai savanaudiška ir tik save įsimylėjusia žmonijos dalimi.