Iki tol gyvavo sau ramiai Ozo vidurinė mokykla, tačiau prieš dvejus metus (šiais metais jau išeis antroji abiturientų gimnazistų laida) pavirto gimnazija. Vėlgi, tarsi nieko blogo, tik, kažkodėl, eilinis sutapimas - įvykus šiam pokyčiui, mano manymu, mokyklos tvarka staigiai pasikeitė (...).
Įvyko didžiulis mokyklos „apsivalymas”: na, nevaikštai į mokyklą, kuri nuo šiol juk gimnazija, tave išmeta. Lengvas šokas moksleiviams, na, bet kodėl ne? Discipliną palaikyti juk reikia, tebūnie, nėra ko prikišti, kol neišgirsti visos istorijos.
(...) Didžiosios linksmybės prasidėjo praėjus bandomiesiems egzaminams ir artėjant kalbėjimo įskaitoms. Visų pirma, dvyliktokai buvo priversti lietuvių kalbos mokytojai atnešti savo kalbėjimo planą, sudarytą pagal jos nuostatus, ir tiems, kas vis dėlto nusprendė jų neatnešti, pranešė, jog tie moksleiviai per kalbėjimo įskaitą gaus dvigubai mažesnį įvertinimą (...).
Bet ko čia priekabiauju, disciplina juk turi būti: kaip nori, taip ir vertina, vertinimo kriterijai mat parūpo, mokytojų reikia klausytis. Ypač kai jie, mano žiniomis, liepia nelaikyti valstybinio egzamino. Taip, liepia. Ir užbėgant už akių visiems teigiantiems, jog mokytojai geriau žino kas gali išlaikyti egzaminą, o kas ne, prašau paskaityti toliau.
Yra du variantai, tiksliau dvi versijos, kuriomis galima vadovautis ir, ką bedarytum, išteisinti pedagogus. Deja, bet nepavyksta. Pirmoji, kurią jau matau teigiant didžiąją daugumą - ta, jog jei moksleiviai kvaili, negabūs ir negali išlaikyti valstybinio egzamino, tuomet koks tikslas juos prileisti prie jo? Be abejo, tai tiesa, tačiau leiskite įsikišti.
Ozo gimnazijoje dauguma moksleivių, atleiskite, gimnazistų, laiko mokyklinį egzaminą, dauguma, mano žiniomis, - priversti pedagogų. Tad pagalvokime, kokie tuomet pedagogai dėsto, jei patys pripažįsta nesugebantys paruošti didžiosios daugumos mokinių valstybiniam gimtosios kalbos egzaminui?
Na, o kita, šiek tiek painesnė, tačiau įdomesnė versija yra bandymas gerinti Ozo gimnazijos vietą mokyklų reitinge (...). Kitaip tariant, norit kelti reitingą, reikia kuo daugiau gerai išlaikiusių ir kuo mažiau laikiusių. Net nenorom peršasi išvada, jog ta dalis mokinių, neprileistų prie egzamino, tikrai galėtų išlaikyti egzaminą, tačiau ne pačiais aukščiausiais balais. O tas faktas, kad jie laikė egzaminą, mažintų mokyklos reitingą.
Beje, galbūt kažkam bus įdomu, kokiu būdu mokiniai, mano žiniomis, buvo neprileidžiami prie egzamino? Na, paprasčiausias būdas buvo išvesti neigiamą. Daugiau pastangų ir vaizduotės reikėjo taisant mokinių bandomuosius, bet taip pat nebuvo labai sunku: gavęs ištaisytą rašinį mokinys, nemokantis rašyti idealiai, tikrai negalės pasiginčyti, jog čia, pavyzdžiui, stiliaus klaidos nėra, juolab, kad rašinių vertinimas yra be galo subjektyvus dalykas. Vis dėlto, leiskite priminti, neišlaikytas bandomasis negali užkirsti kelią mokiniui laikyti egzaminą, na, negali oficialia.
Tačiau mano žiniomis buvo ir situacijų, kuomet mokinys turi teigiamą pažymį, gavo teigiamą įvertinimą iš bandomojo, bet pasakęs, jog ketina laikyti valstybinį staigiai buvo iškviečiamas pas pavaduotoją. Ir ten jam praneša, kad jei nori laikyti valstybinį, jis yra išbraukiamas iš sąrašų. Žavu, ar ne? Likus keliems mėnesiams iki dvyliktos klasės pabaigos keisti mokyklą yra tiesiog nerealu, tad mokinys yra tiesiog priverstas laikyti mokyklinį (...).
Na, ir pabaigai leiskit pabrėžti, jog jei mokinys neišlaiko valstybinio egzamino, nenutinka visiškai nieko, tuomet mokinys eina laikyti mokyklinio, tad kodėl mokiniams net nedavė progos pabandyti laikyti valstybinį? Nors kam čia išvis kalbėti ir galvoti apie moksleivių likimą. Nuo kada tai svarbu? Juk tai, kas svarbiausia, įvyko: paprasta vidurinė virto gimnazija!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI komentaro pasiteiravo Ozo gimnazijos direktoriaus Albino Daubaro.
Jo teigimu, pamokas nuolat praleidžiantys mokiniai yra šalinami ir iš kitų mokyklų. „Įsivaizduokit, dabar gi yra krepšelio sistema – jeigu mokinys nelanko mokyklos, o mes jį laikom, tai kuo mus apkaltins? Kad mes piktnaudžiaujame ir pasiimame jo krepšelį. Jeigu jis praleidžia begalę arba ištisai nelanko pamokų, viskas gi suregistruota - „n“ raidžių šimtai, o gal net tūkstančiai atsiranda. Tai kaip jis gali būti mokinys? - sakė jis. - Pas mus labai paprasti sistema: šešios praleistos ir nepateisintos pamokos per mėnesį – papeikimas, dar šešios – griežtas papeikimas, o po to svarstom klausimą mokytojų tarybos posėdyje. Mokytojai rekomenduoja arba nerekomenduoja šalinti“.
A. Daubaras taip pat paneigė informaciją ir dėl neva neteisingo mokinių vertinimo ruošiantis ir laikant lietuvių kalbos įskaitą. „Įskaita organizuojama remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 liepos 1 d. įsakymu Nr.V-1197 patvirtinta lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programa. Minėtos programos Bendrųjų nuostatų punktas Nr. 9 (9. Savo viešosios kalbos planą mokiniai įteikia mokytojui ne vėliau kaip prieš savaitę iki įskaitos) reikalauja, kad mokiniai laiku pristatytų kalbos planą dėstančiam mokytojui. Vertinant mokinio viešąją kalbą, remiamasi minėtos programos punktu Nr. 12.1 (12.1. Pasirengimą kalbai mokinį mokantis mokytojas vertina 0–3 taškais; šis vertinimas sudaro dalį galutinio įskaitos įvertinimo). Įskaitos vertinimas vykdomas, remiantis Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programos 2 priedu, kuriame yra reglamentuotas pasirengimo įskaitai vertinimas. Jei kalbai pasirengta savarankiškai ir kalbos planas mokytojui įteiktas laiku, mokinys gauna 3 taškus, jei ne – 0 taškų“, - paaiškino jis.
Pasak Ozo gimnazijos direktoriaus, šioje mokymo įstaigoje aplinka išties liberali, tad kokį egzaminą laikyti mokiniams nenurodinėjama – reitingai jiems nerūpi „Mūsų mokykla (...), sakyčiau, pretenduojam į pačią tuo požiūriu demokratiškiausios ir humaniškiausios mokyklos vardą visoje Lietuvoje, nes mes visus dvidešimt trejus metus neatsijojom mokinių, neatrinkinėjom geresnių, dirbom su visais , o paskutiniu metu priimam apskritai ir iš kitų mokyklų išstumtus mokinius, kai gimnazijos, norėdamos surinkti geresnius mokinius, silpnesnius tiesiog išprašo . Mes faktiškai juos visus priimame, - kalbėjo jis. - Metami kaltinimai ne tik kad neteisingi, bet ir tiesiog ironiški, nes jau demokratiškesnės mokyklos negu mūsų mokykla tikrai bei Vilniuj, o gal net ir Lietuvoj nėra. Mes labai nuosekliai, sąmoningai išlaikom šitą kryptį, nors turim nepatogumų“.
A. Daubaro teigimu, skundų turintys mokiniai visuomet gali kreiptis į direktorių. „Jei mano, kad yra skriaudžiami pažymiais, jie ateina tiesiai pas mane skųstis, mes labai paprastai sudarom komisiją iš kelių mokytojų, jie patikrina įskaitą, surenka iš programos uždavinėlius, ir jeigu tu gali įrodyti aukštesnį pažymį – prašau. Ir tas asmuo, kuris jums parašė – prašau. Aš, kaip direktorius, oficialiai pareiškiu, kad tegu ateina, išdėsto savo pretenzijas, aš sudarysiu komisiją iš mokytojų (...) ir tegul įrodo, kad jis vertas teigiamo pažymio – negaila“, - kalbėjo A. Daubaras.